„Stovėjau auditorijoje, kurioje buvo eksponuojami skeletai. Traukiu laidą ir galvoju – jei dabar kas įjungtų elektros srovę, tai ir mane pastatytų į vitriną su skeletais“, – apie elektriko darbo  Marijono Mikutavičiaus vedamoje LRT RADIJO laidoje „Darbas – ne vilkas“ pasakoja elektrikas Algirdas Kelmas. Jo teigimu, ši profesija šiais laikais nevertinama, nors elektrikai savo darbu atsako už namų saugumą ir žmogaus gyvybę.

A. Kelmas elektriko karjerą pradėjo su  tėčiu, kuris jį pasiimdavo savaitgaliais į pagalbą – paduoti atsuktuvą,  pritvirtinti laidą, padėti susitvarkyti. Taip po truputį atėjo supratimas, kaip veikia elektros instaliacija. Pašnekovas teigia, kad norint tapti elektriku ilgai mokytis nereikia – patys paprasčiausi kursai trunka vos tris mėnesius. Žinoma, jų metu studentai spėja susipažinti tik su pagrindiniais darbo principais.

Paklaustas, ar yra dalykų, kurių vis dar mokosi, jis nedvejodamas atsako teigiamai: „Žinoma, valdymo sistemos, technologijos sparčiai žengia į priekį, žmonės nori išmaniųjų technologijų namuose. Naujienų atsiranda labai greitai, todėl turiu nuolat mokytis, kad jų galėčiau pasiūlyti klientams.“

Sugedus elektros prietaisui ne vienam teko laukti elektriko labai ilgai. A. Kelmas teigia, kad šiuo metu gerų elektrikų trūksta. „Nors užsidirbti galima, bet jaunos kartos elektrikų nėra daug, o poreikis didžiulis. Eiti dirbti paprastu elektriku daug kam gali atrodyti neprestižinė. Bet taip nėra – tu savo darbu atsakai už žmogaus namų saugumą, už jo gyvybę, už jo vaikų saugumą. Tai tikrai svarbi specialybė“, – sako jis.

Ar yra elektrikų pasaulyje egzistuoja prestižinė darbo vieta, pavyzdžiui, vedžioti instaliaciją povandeniniuose laivuose?  A. Kelmas atsako teigiamai: „Žinoma. Be to, tokie darbai yra geriau apmokami, nes atsakomybė didėja dar labiau, sudėtingumas. Pabandyti būtų tikrai įdomu. Po truputį bandau siekti daugiau ir aš. Dabar pereinu prie darbo su „protingais“ namais, kuriuose žymiai daugiau įrangos, funkcijų, kelis kartus daugiau laidų.“

Elektriko darbo įrankių dėžė gali pasirodyti neverta dėmesio, bet A. Kelmas juokauja, kad joje yra ir vienas paslaptingas skyrius: „Tai – dėžės dugnas, kuriame yra visokių įrankių ir net pirmą valandą nakties jame surasi tą vieną tinkamą varžtą.“ Paklaustas, ar jam pasitaikė neturėti tinkamo įrankio atvykus pas klientą elektrikas prisipažįsta, kad taip yra nutikę. „Žinoma, juk visko neatsiveši ir visko nesuplanuosi. Būna, kad iš kliento, pas kurį atvažiavai taisyti, pasiskolini.“

Elektra ne tik nepaprastai palengvina gyvenimą, bet gali ir sužeisti. „220 voltų elektros įtampa žmonų gali nutrenkti, tačiau tai gali priklausyti ir nuo daug aplinkybių, pavyzdžiui, grindų tipo. Kuo laidesnė danga, ant kurios stovima, tuo daugiau elektros galima gauti. Taip pat priklauso nuo žmogaus varžos, odos storio. Bet kokiu  atveju, elgtis reikia atsargiai, nes virš 36 voltų elektros smūgis gali būti pavojingas. Dabar tokių nelaimių nutinka retai, nes elektros instaliacija daug kur jau yra tvarkinga, yra apsaugos priemonių“, – aiškina pašnekovas.

Paklaustas, kokias didžiausias klaidas daro būstą nusipirkę žmonės, elektrikas atsako, kad jos susijusios su rozetėmis. „Visada, šiek tiek juokais, prašau klientų numatyti, kur jie statys kalėdinę eglutę. To visada paklausiu, nes labai dažnai apie ją niekas negalvoja, o kai ateina Kalėdos, tenka naudoti prailgintuvą. Žmonės pasimeta išgirdę tokį klausimą. Apskritai, stengiuosi pasivaikščioti su žmonėmis po būstą, suprasti jų poreikius, kad apsigyvenus naujame būste nesimėtytų prailgintuvai, laidai. Pasiūlau prie durų montuoti vieną mygtuką, kuris išjungia viso namo šviesą – nereikia rūpintis, ar kur nors neliko degančių lempučių“, – apie darbo specifiką pasakoja A. Kelmas.

Juokingų atsitikimų darbe taip pat pasitaiko. „Kartą VU Medicinos fakultete turėjome iš vieno aukšto į kitą pertraukti kabelį. Aš stovėjau auditorijoje, kurioje buvo eksponuojami skeletai. Traukiu ir galvoju – jei dabar kas įjungtų elektros srovę, tai ir mane pastatytų į vitriną su skeletais.“