LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Lietuvoje turime nepaprastai geras sąlygas erkėms plisti, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro entomologė, daktarė Milda Žygutienė. Jos teigimu, erkėms išgyventi padeda drėgmė, o tai užtikrina žaluma, kuria taip Lietuvoje didžiuojamės. Tačiau su malonumais – ir nepageidautini reiškiniai. Gydytoja patarė, kaip apsisaugoti nuo šių mažų padarų ir kokių priemonių imtis ant kūno išvydus kraujasiurbį.
– Kuris Lietuvos rajonas yra pats pavojingiausias ir kur didžiausia tikimybė susirgti erkių platinamomis ligomis?
– Erkinio encefalito virusas paplitęs visuose administraciniuose rajonuose, tik sergamumas vienuose didesnis, kituose mažesnis. Daugiausiai žmonių serga Vidurio Lietuvoje. Pastaraisiais metais ta teritorija išsiplėtė ir į Vilniaus apskritį, čia paskutiniu metu labai daug žmonių užsikrečia erkiniu encefalitu ir juo suserga.
– Kas lemia erkių plitimą Lietuvoje?
– Pirmiausia nepaprastai geros sąlygos. Erkėms vystymosi stadijoje užtenka pasimaitinti vieną kartą per dieną ir kad būtų pakankamai drėgmės. Ją užtikrina žaluma, o Lietuva – labai žalias kraštas. Tuo džiaugiamės, didžiuojamės, bet kartais malonumai turi ir tokių nepageidautinų reiškinių. Lietuvoje dominuoja mišrūs lapuočiai medžiai, o jie patys tinkamiausi, sudarantys miško paklotę ir užtikrinantys, kad erkės išgyventų.
Taip pat Lietuvoje labai didelės populiacijos miško žvėrių, tie medžiojamų, tiek nemedžiojamų. Turime labai daug neapdirbtų plotų, kurie labai greitai apauga menkaverčiais krūmokšniais ir žolynais, o ten tarpsta ir smulkūs graužikai, platinantys erkes. Be to, erkes išnešioja ir paukščiai. Tad turime visas sąlygas, kad erkės plistų.
– Praėjusiais metais buvo atvejis, kai žmonės užsikrėtė erkių platinama liga išgėrę ožkos, kuriai buvo įkandusi erkė, pieno. Ar didelė tikimybė ir taip pasigauti ligą?
– Kiekvienais metais registruojame per pieną išplitusius atvejus. Paprastai suserga ne vienas, o grupė žmonių, vartojančių nepasterizuotą ožkos arba karvės pieną. Pastaraisiais metais visi atvejai buvo susiję su ožkos pienu. Jį pasterizuoti nesudėtinga, užtenka pakaitinti iki 70 laipsnių ir per 5 minutes virusas žūsta. Bet daug kas to nedaro ir taip rizikuoja savo sveikata. Jeigu jau gydomės ožkos pienu, reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir tik tada drąsiai jį vartoti.
– Ar skiepas – vienintelis būdas užkirsti kelią ligai?
– Nuo erkinio encefalito tai labai efektyvi priemonė, prieinama Lietuvoje. Nuo Laimo ligos skiepų neturime, tad reikia saugotis ir visais kitais būdais. Erkinis encefalitas specifinio gydymo neturi, o Laimo liga gydoma antibiotikais.
– Kaip reikėtų rengtis sušilus orams einant į gamtą?
– Kai tik sušils dirvožemis, erkės labai greitai suaktyvės. Jos Lietuvoje labai daug metų iš eilės tampa aktyvios kovo mėnesį. Einant į mišką reikėtų apsaugoti kojas, eiti su aukštais auliniais batais arba susikišti kelnių klešnes į batus ar kojines. Itin tinkami šviesūs rūbai, nes erkei užropojus patys pamatysime, pamatys ir šalia esantis žmogus.
Galvos apdangalai būtini, ypač vaikams. Erkės lipa paprastai iki 1 m, aukščiausiai – iki 1,5 m. Vaikai kaip tik tokio ūgio, ir jie labai dažnai nukenčia dėl to, kad erkė įsisiurbia į galvos sritį: plaukuotąją dalį, už ausyčių, kaklo sritį. Jeigu atviresnėje vietoje, nėra taip blogai, bet jei į plaukuotąją dalį, labai vėlai pamatysime.
Dar vienas dalykas – repelentai, atbaidantys erkes, bet reikėtų pasiskaityti gamintojo lapelį ir naudoti tik erkėms atbaidyti skirtus repelentus.
– Grįžus namo reikėtų save apžiūrėti, o ar yra kažkokia specifinė žmogaus kūno vieta, į kurią reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį, nes būtent ten erkės labiausiai mėgsta įsisiurbti?
– Grįžus iš lauko, miško ar po darbų reikėtų apsižiūrėti kūną pirmiausia dėl to, kad tai prevencinė priemonė nuo Laimo ligos. Erkinis encefalitas perduodamas per pirmąsias 10 minučių, o Laimo liga – per parą ir daugiau. Tai, jeigu pamatysime erkę ir ją pašalinsime, apsisaugosime, jeigu ji ir buvo infekuota Laimo ligos sukėlėju.
Erkė renkasi vietas, kur oda plonesnė, kad jai būtų lengviau pasiekti kraujo indą ir iš jo siurbti kraują. Bet visose kūno dalyse galima aptikti erkių. Aišku, pavojingiausia nugarinėje dalyje, nes žmogus negali tinkamai apsižiūrėti, ypač pakinklių. Labai dažnas atvejis – žmogus suserga, bet negali nurodyti, kada erkė buvo įsisiurbusi, nes tiesiog nepastebėjo.
– Ką daryti, jei randame įsisiurbusią erkę?
– Pirmiausia ją reikia šalinti, jeigu yra žaizdelė, dezinfekuoti, pasižymėti kalendoriuje, kada tai įvyko, stebėti savo kūną mėnesį laiko. Klasikinis inkubacinis periodas yra dvi savaitės, po kurių pasireiškia vienos ar kitos ligos požymiai, bet gali atsitikti ir taip, kad pasireikš ir vėliau, tad maždaug mėnesį reikėtų save stebėti. Pajutus pirmuosius požymius reikėtų kreiptis į gydytoją, jis organizuos priemones ir gydymą, jeigu jo reikės.
– Kaip tinkamai šalinti erkę ir kokie pirmieji požymiai, iš kurių galima spėti, kad susitikimas su erke gali baigtis medikamentais?
– Paprasčiausias būdas – ištraukti erkę tiesiu staigiu judesiu į viršų jos nesukinėjant. Nereikia tepti nei riebalais, nei alkoholio turinčiomis medžiagomis. Anksčiau buvo siūloma taip daryti, nes buvo galvojama, kad taip ją lengviau ištraukti, tačiau tai erkę supykdo, ji intensyviau pradeda siurbti kraują ir atiduoti savo skysčius, kuriuose gali būti ligos sukėlėjas.
Kalbant apie požymius, tai Lietuvoje dominuojantis Laimo ligos genotipas – Borrelia, sukeliantis odos pakitimus – klaidžiojančią eritemą arba raudonę. Kodėl klaidžiojančią? Nes ji linkusi didėti, keisti savo formas ir intensyvumą, gali būti rausva, saulei pašvietus rausvumas gali suintensyvėti ir tapti raudona. Jeigu įkandimo vietoje pastebime, kad yra paraudimas, didesnis nei 5 cm, tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją.
Erkinio encefalito požymiai būdingi gripui: neaukšta temperatūra, galvos, sprando skausmai. Jeigu mes žinome, kad buvo įsisiurbusi erkė, pajutus šiuos simptomus reikia iškart kreiptis į gydytoją.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
