Maždaug penktadalis Lietuvos žmonių daugiau nei valandą per savaitę žiūri televizijos laidas, kuriose rodoma, kaip lošiama. Vadinasi, tai svarbi jų gyvenimo dalis, jei skiriama tiek laiko, LRT RADIJUI sako psichologas Gediminas Navaitis. Vis dėlto, pastebi profesorius, loterijos bilietai teikia ir tam tikrą psichologinę naudą: „Pavyzdžiui, įsigijęs loterijos bilietą, žmogus gali kokią savaitę pafantazuoti, planuoti, ką darytų laimėjęs. Tos fantazijos jam padeda kiek geriau pažinti save, iš dalies pasiruošti gyvenimui.“

– Buvo atliktas tyrimas, kodėl įsitraukiame į azartinius lošimus, kaip ir už kiek lošia šalies gyventojai, kiek tai paplitę. Kas sužinota apie laisvalaikio lošėjus?

– Tyrimas apėmė visas grupes, bet labai aiškiai rodo, kad vadinamieji probleminiai ar patologiniai lošėjai – tikrai menka visuomenės dalis. Suprantama, tai nereiškia, kad jiems nereikia skirti dėmesio ar kad jie neturėtų sulaukti pagalbos.

Kitas svarbus pastebėjimas – Lietuva niekuo nesiskiria nuo tų ES šalių, kurios turi ilgą tradiciją kontroliuoti, reguliuoti azartinius lošimus, pavyzdžiui, nuo Jungtinės Karalystės. Ir svarbiausia – kad 98 proc. suaugusių (nuo 18 metų) Lietuvos žmonių niekada neturėjo problemų dėl lošimo: nesiskolino pinigų, negrįždavo atsilošti, nemelavo apie lošimo rezultatus, todėl nekilo problemų šeimoje. Be to, tik 0,5 proc. žmonių galimai turi problemų, 1,5 proc. – artėja prie jų.

– Statistika labai nebloga.

– Dar vienas pastebėjimas – nors laisvalaikio lošėjams priklauso didelė mūsų visuomenės dalis (du trečdaliai žmonių nors kiek pinigų yra išleidę azartiniams lošimams), pinigų tam skiriama sąlygiškai nedaug. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje kiekvienas žmogus išleidžia kelis kartus daugiau. Taigi jei loterijai didžioji dalis žmonių per mėnesį išleidžia 4 eurus, labai rimtai aptarinėti finansinių ar psichologinių problemų neverta.

Svarbu pažymėti, kad mūsų visuomenės požiūris į loterijas gana palankus – didžioji dalis apklaustųjų mano, kad loterijos nekelia jokios grėsmės nei socialinei, nei psichologinei gerovei. Kita vertus, neturėtume taip optimistiškai ir džiugiai žiūrėti į situaciją, nes yra ir nerimą keliančių aspektų. T. y. pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje labai sparčiai gausėja žmonių, kurie azartiniams lošimams naudoja internetą, o ši sritis kol kas reguliuojama nepakankamai.

Dar noriu paminėti, kiek šis laisvalaikio būdas Lietuvos žmonėms svarbus. Maždaug penktadalis (gana įspūdingas skaičius) žmonių daugiau nei valandą per savaitę stebi lošimus – žiūri televizijos laidas, kuriose rodoma, kaip lošiama. Todėl manau, kad tai svarbi jų gyvenimo dalis, jeigu skiriama tiek laiko.

– Kokį pasitenkinimą teikia tokia pramoga, kiek naudingos tokios emocijos?

– Sakysim, vaikas pasisupo sūpuoklėse. Kokia iš to nauda? Matyt, jam tuo metu buvo malonu. Bet atlikti tyrimai rodo, kad žmonių, laimėjusių dideles sumas loterijoje, kazino ir t. t., maždaug po pusantrų metų laimingumo lygis tampa toks pats, kaip iki laimėjimo.

– Kodėl?

– Uždirbti pinigai yra pastangų rezultatas ir žmogus žino, kaip juos panaudos. O daugelis žmonių, netikėtai gavusių pinigų, neįsivaizduoja, kaip juos panaudoti, todėl gana greitai iššvaisto, kartais net įgyja skolų ir vėl grįžta į tą patį lygį. Žinoma, galime labai protingai šnekėti, kad iš dangaus nukritę pinigai laimės neatneš, bet kas jų atsisakytų...

Todėl įžvelgčiau tam tikrą psichologinę azarto naudą. Pavyzdžiui, įsigijęs loterijos bilietą žmogus gali kokią savaitę pafantazuoti, planuoti, ką darytų laimėjęs. Tos fantazijos jam padeda kiek geriau pažinti save, iš dalies pasiruošti gyvenimui. O už tai sumokėti eurą, mano požiūriu, ne taip ir daug. Beje, yra trys pinigų leidimo kryptys. Galima nusipirkti daiktų, galima nusipirkti įspūdžių, įgyti naujų žinių, naujos patirties (tarkim, keliaujant) ir galima kažkam juos padovanoti, atiduoti. Bet atkreipiu dėmesį, kad mažiausiai laimės suteikia daiktai.

Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas