Teikti pirmąją pagalbą nelaimės ištiktam žmogui aplinkinius labiausiai stabdo baimė, kad savo veiksmais jie gali pakenkti. Būtent šią priežastį įvardijo du iš trijų respondentų „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo metu. Dar po 23 proc. apklaustųjų teigė nemokantys teikti pirmosios pagalbos arba nesantys užtikrinti, kad gerai žino, kaip teisingai tai padaryti.

Įvykių mažiau, bet skaudesni

Dešimtadalis apklaustųjų mano, kad teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam – per didelė atsakomybė. Tačiau specialistų teigimu, tais atvejais, kai žmogui sustoja širdis, net ir ne visai teisingai atliktas širdies masažas ar dirbtinis kvėpavimas gali padėti išsaugoti gyvybę, taigi svarbiausia – imtis veiksmų.

Vasaros švenčių dienomis Lietuvoje, skirtingai nei kitu metu, eismo įvykių skaičius sumažėja, tačiau prieš jas būna didesnis, o šventės dieną įvykę eismo įvykiai esti skaudesni – jų metu patirta vidutinė žalos suma net 20 proc. didesnė už bendrą vidurkį.

Štai, didžiausia Lietuvoje draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pernai per Žolinę visoje šalyje užregistravo beveik 48 proc. mažiau eismo įvykių nei šios šventės išvakarėse ir beveik 61 proc. mažiau, nei dieną po šventės.

„Daugiausia eismo įvykių per Žolinę pernai įvyko apie 15 valandą, tuo tarpu kitomis dienomis eismo įvykių pikas būna per pietus, tarp 12 ir 13 val., ir vakare, iš karto po darbo, 17–18 val.“, –  „Valstiečių laikraščiui“ teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Eismo įvykių skaičius pernai pastebimai sumažėjo ir liepos 6-ąją, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – tądien „Lietuvos draudimas“ visoje šalyje užregistravo kone 3 kartus mažiau eismo įvykių nei šios šventės išvakarėse. Duomenys rodo ir tai, kad didžioji dauguma šių per šventę nutikusių eismo įvykių buvo mažareikšmiai – tądien vidutinė išmoka žalai atlyginti buvo net 42 proc. mažesnė nei visų metų vidurkis.

„Lietuvos draudimo“ užfiksuotų eismo įvykių žalų skaičius nuo metinio vidurkio iš esmės nepakito pernai per šv. Velykas, artima metų vidurkiui buvo ir išmokų žaloms atlyginti vidutinė suma.

Vertinant pernykščius „Lietuvos draudimo“ duomenis, galima daryti prielaidą, kad per šventes gyventojai labiau susikoncentruoja į poilsį ir rečiau sėda prie automobilio vairo, tuo tarpu dienas prieš ir po švenčių dažniau skiria kelionėms ar intensyvesniam reikalų tvarkymui.

Bendrovės duomenimis, dažniausiai į avarijas patenka ir jas sukelia „Škoda“, „Toyota“, „Volkswagen“ markės automobiliai, rečiau – „Opel“, „Peugeot“, „Citroen“ automobiliai.

Svarbiausia – laikas

Ką daryti, jeigu tapai eismo įvykio liudininku ir kaip padėti nukentėjusiems žmonėms?

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pirmosios pagalbos programos vadovo Dovydo Bajarūno teigimu, gyvybei išsaugoti pačios svarbiausios yra kelios pirmosios minutės.

„Labai svarbu ne tik kuo greičiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP), bet ir imtis gaivinimo. Būtent pirmoji pagalba, suteikta per pirmas kelias minutes sustojus širdžiai, gali išgelbėti ne vieną gyvybę“, – sako Raudonojo Kryžiaus atstovas.

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas yra susidūręs su situacija, kai šalia esančiam prireikė suteikti pagalbą. Tačiau tik kas antras, aptikęs žmogų be sąmonės, sugebėtų atlikti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą.

„Mums svarbu, kad Lietuvos žmonės gebėtų greitai priimti sprendimą, ką ir kaip daryti, jei staiga prireiktų padėti šalia esančiajam. Kuo daugiau žmonių tai mokės, tuo saugiau visi galėsime jaustis. Mums kaip draudimo bendrovei rūpi saugi aplinka, o tam, kad pagalba būtų suteikta tinkamai, būtinos tikslios žinios, kurias ir stengiamės suteikti kuo didesniam skaičiui žmonių“, – sako „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pirmosios pagalbos instruktorė Irma Bukotienė primena, ką daryti,  jeigu šalia esančiam žmogui sustojo širdis: iš karto pradėti žmogų gaivinti ir skambinti ar prašyti aplinkinių paskambinti bendrosios pagalbos telefonu 112.

Magiška formulė

Magiška gaivinimo formulė – 30:2, t. y 30 paspaudimų (maždaug 2 spustelėjimai per sekundę) ir 2 oro įpūtimai. Šią seką kartoti tol, kol žmogus atgaus sąmonę arba atvyks medikai.

Pačiam ar per aplinkinius palaikyti ryšį su medikais – jie pasakys, ar netoliese yra defibriliatorius, jeigu yra – prašyti aplinkinių jį atnešti.

Jeigu atnešamas defibriliatorius – įjungti aparatą ir sekti jo garsinius nurodymus.

Svarbiausia – jeigu žmogus neatsigauna, nesiliauti jį gaivinus, kol atvyks medikai.

Jeigu susmukęs žmogus sąmoningas, tačiau įtariama, jog sustreikavo jo širdis (skundžiasi skausmais krūtinės srityje, buvo praradęs sąmonę), reikia kviesti GMP.

Praktiški patarimai

Kaip gaivinti nukentėjusį asmenį? Širdis yra tiesiai po krūtinkauliu, tad randame paskutinį šonkaulį, vedame pirštu iki šonkaulių susijungimo, laikome pirštą ant šios vietos ir dedame ant jos delno minkštąją dalį. Pirštai turi būti pakelti, kad nespaustumėte šonkaulio.

„Pirmosios pagalbos veiksmus teisingai atlikti turėtų mokėti kiekvienas iš mūsų. Šių įgūdžių gali prireikti bet kur ir bet kada – kolegai, praeiviui, ar artimajam“, – pasakoja I. Bukotienė.

Pirmosios pagalbos veiksmus teisingai atlikti turėtų mokėti kiekvienas iš mūsų. Pirmosios pagalbos mokymus įmonėms, pavieniams asmenims, tėvams vedanti specialistė ypatingą dėmesį skiria gaivinimui.

„Daugelis įsivaizduoja, kad, gaivinant žmogų, užtenka žinoti, kiek atlikti krūtinės paspaudimų ir įpūtimų, ir prireikus jie galės tuos veiksmus atlikti. Tačiau tik paskaityti apie tai, ar pažiūrėti nepakanka. Labai svarbu pasipraktikuoti, atliekant šiuos veikslus su manekenu mokymų metu sumodeliuotoje situacijoje. Tik tokiu atveju nutikus nelaimei jūsų veiksmai bus efektyvūs“, – teigė I.Bukotienė.

Instruktorė praktinių užsiėmimų metu dažną nustebina sakydama, kad nereikėtų baimintis, jog darant krūtinės paspaudimus galima sulaužyti šonkaulius. „Darant krūtinės paspaudimus suaugusiam žmogui krūtinės ląstą reikia įspausti 5–6 cm. Žinoma, mūsų tikslas nėra sulaužyti šonkaulių, bet neatmestina, kad, stengiantis kuo giliau įspausti, jie gali lūžti. Tačiau to bijoti nereikėtų“, – tikino ji

Gaivinimo veiksmus reikia atlikti, kai žmogus yra be sąmonės. Tokiu jis laikomas, kai nereaguoja į kalbinimą ar švelnų pajudinimą. Ką daryti toliau? Patikrinti, ar nukentėjusysis kvėpuoja. Atverti kvėpavimo takus atlošiant galvą ir pakeliant smakrą. Pasilenkti prie nukentėjusiojo veido ir bandyti išgirsti, pajausti kvėpavimą, žiūrėti, ar nejuda, nesikilnoja krūtinė. Jeigu nustatėte, kad žmogus nekvėpuoja, būtina kviesti GMP ir pradėti gaivinti.

Jei esate vienas, GMP būtina kviesti pačiam, jei aplink yra daugiau žmonių – įpareigoti vieną iš šalia esančiųjų tai padaryti. Svarbu konkrečiai pasakyti, kuris iš aplinkinių turi iškviesti GMP.

Laukti pagalbos

Kaip gaivinti nukentėjusįjį?

Atsiklaupti šalia nukentėjusiojo, vienos rankos kaulinę delno dalį uždėti ant krūtinkaulio centro, pirštus pakelti į viršų, kad neliestų krūtinės. Kitą ranką uždėti ant jau padėtos rankos. Padaryti 30 paspaudimų. Spausti reikia statmenai iš viršaus į apačią, nelenkiant rankų per alkūnes. Paspaudimų gylis: 5–6 cm. Paspaudimų dažnis turėtų būti 100–120 paspaudimų per 1 min.

Daryti įpūtimus. Atverti kvėpavimo takus atlošiant galvą ir pakeliant smakrą. Dviem pirštais užspausti nukentėjusiojo nosį, įkvėpti, stipriai apžioti jo lūpas, padaryti įpūtimą. Įpūtimo trukmė – 1 sekundė Padarius įpūtimą reikia atsitraukti nuo nukentėjusiojo burnos, vėl įkvėpti, stipriai apžioti jo lūpas, padaryti antrą įpūtimą. Darant įpūtimus būtina stebėti krūtinės ląstą, jei ji pakilo – įpūtimas atliktas teisingai. Svarbu nuolat stebėti žmogaus būklę. Jei atlikus šiuos veiksmus nematote atsigavimo požymių – tęskite gaivinimą.

 Ar saugu atlikti įpūtimus?

Daryti įpūtimus visiškai saugu naudojant specialią apsauginę veido kaukę, kuri apsaugo nuo ligų, sąlyčio su krauju ar kitais kūno skysčiais, oro lašelių būdu užkrečiamų ligų. Tačiau jeigu gaivintojas neturi apsauginės veido kaukės, nenori, negali ar nemoka daryti įpūtimų, gali daryti vien krūtinės paspaudimus.

Gaivinti reikia tol, kol atvyks greitoji pagalba, nukentėjusysis atsigaus, arba tol, kol gaivintojas turės jėgų.

Adomas Grinius