Artėjant Vėlinėms, atliekų tvarkymo atstovai primena, kad ne visos atliekos, susikaupusios po Vėlinių, gali būti perdirbamos, tad žmonės turėtų sąmoningai rinktis mažiau aplinką teršiančias alternatyvas ir kapus puošti saikingai.

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) direktorė Asta Kuckaitė teigė, kad didesnės atliekų sankaupos kapinėse pastebimos dar savaitę prieš Vėlines, nes kapus žmonės linkę tvarkyti dar prieš šventes.

„Per pačias Vėlines žmonės jau netvarko kapų. Jų tvarkymas prasideda maždaug savaitę prieš Vėlines, kad lapkričio 1–2 dienomis jau nereikėtų nieko tvarkyti. Didelis atliekų kiekis susikaupia tuomet, kai iš pradžių kapai tvarkomi, o po to nurenkami. Kapai nurenkami dažniausiai savaitę, daugiausia dvi savaitės po Vėlinių“, – kalbėjo ji.

A.Kuckaitė sakė, kad tvarkingos, atliekų neperpildytos kapinės Vėlinių laikotarpiu priklauso nuo to, ar savivaldybė tinkamai numatė atliekų kiekį ir kaip su tuo susitvarkė.

„Komunalinių atliekų išvežimo paslaugas užsako savivaldybė, tad kiekviena savivaldybė pagal daugiamečius stebėjimus turėtų numatyti, ar Vėlinių laikotarpiu pas juos susidaro atliekų perviršis, ar užtenka konteinerių, galbūt reikėtų tomis dienomis tiesiog dažniau išvežti atliekas. Taigi, viskas priklauso nuo to, kaip savivaldybė sugeba numatyti situaciją ir tvarkytis“, – tikino ji.

Kalbėdama apie galimas ekologiškesnes alternatyvas tvarkant kapus, A.Kuckaitė atkreipė dėmesį, kad vertėtų mažinti plastmasinių gaminių kiekį ir rinktis daugkartinio naudojimo alternatyvas.

„Kalbant konkrečiai apie žvakes, nes tai viena iš atliekų, sukeliančių daugiausia bėdų, pirmiausia reikėtų riboti jų kiekį, o antra – rinktis daugkartinio naudojimo stiklinius įdėklus, kuriuose prireikus galima keisti žvakes. Lapkričio 1–2 dienomis susikaupia daugiausia plastmasės atliekų, kurių tikriausiai negalima perdirbti, nes yra susimaišiusios su parafinu ar vašku“, – kalbėjo ji.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) projektų vadovė Regina Janutėnienė taip pat pritarė, kad vertėtų rinktis saikingą kapų puošimą, vengti puošimo, kuris gali išauginti didelius kiekius atliekų.

„Pavyzdžiui, jei pasirinksime žvakes ar žibintus, į kuriuos galima įstatyti įdėklus, nebereikės pirkti vienkartinių stiklinių žvakių, kurias po naudojimo tenka tiesiog išmesti. Keisti tik užpildus, o ne pačias žvakes yra ne tik ekologiškiau, bet ir ekonomiškiau“, – teigė ji.

Kalbėdama apie ant kapų dedamas gėles, R.Janutėnienė pažymėjo, kad tam tikrais atvejais dirbtinių gėlių pasirinkimas gali būti ekologiškesnė alternatyva gyvoms gėlėms. „Gyvas gėles reikia dažnai keisti, atėjus šaltiems orams jos nušąla, o vasarą nelaistytos greitai nuvysta ir tampa atliekomis. Netikras gėles galima nuplauti ir vėl naudoti bet kuriuo metų laiku. Tai ekonomiška, nereikalauja nuolatinės priežiūros“, – sakė R.Janutėnienė.

„Saikingai puošiant kapus galima sumažinti susidarančių atliekų kiekius, bet visiškai jų išvengti neįmanoma, todėl ypač svarbu tinkamai pasirūpinti susidariusiomis atliekomis“, – pridūrė ji.