Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ką daryti, kad išėjus į pensiją neapimtų depresija?

Atrodytų – išeini į pensiją ir pagaliau gali sau leisti atsipalaiduoti ir pradėti džiaugtis sąžiningai užtarnauta laisve. Deja, nemažai į pensiją išėjusių žmonių panyra į depresiją. Kodėl taip atsitinka ir ką daryti, norint to išvengti, svetainėje verywellmind.com aptaria bendruomenės sveikatos ugdymo specialistė Nancy Schimelpfening.

Kodėl išėjus į pensiją apima depresija?

Daugeliui žmonių kasdienis darbas leidžia pasijusti naudingiems, suvokti, kad gyvena ne veltui. Visą gyvenimą mūsų neapleidžia noras būti patikimais šeimos maitintojais, kuo daugiau pasiekti ir kuo labiau prisidėti prie visuomenės gerovės. Žmogaus savęs suvokimas labai tampriai susijęs su tuo, ką jis gyvenime veikia, todėl išėjęs į pensiją jis gali patirti savotišką praradimo jausmą, nuolat versiantį jį iš paskutiniųjų bandyti suprasti, kas jis yra ir kokia jo vertė.

Kita depresijos priežastis – besikeičianti namų dinamika. Jei anksčiau abu sutuoktiniai dirbo ne namuose ir susitikdavo tik po darbo, tai dabar didžiąją dienos dalį arba net visą dieną jiems tenka praleisti kartu. Tai gali nulemti vaidmenų persiskirstymą, be to, gali tekti mokytis dažniau priimti bendrus sprendimus. Pusiausvyrą ilgainiui pasiekti įmanoma, tačiau kol tai įvyksta, kol kiekvienas iš sutuoktinių pripranta prie naujų aplinkybių, gali kilti konfliktų.

Pagaliau išėjęs į pensiją dažnas tik dar geriau suvokia, kad sensta, kad gali palaužti ligos ar negalia, pagaliau – kad artinasi mirtis.

Kaip nepasiduoti depresijai?

Kad pradėti naują – pensinį – gyvenimo etapą būtų lengviau, daugelis ekspertų, pasak rašinio autorės N. Schimelpfening, patartų štai ką:

Ir toliau būkite aktyvūs. Darykite tai, kas padėtų jūsų kūnui ir protui toliau aktyviai veikti. Galėtumėte, pavyzdžiui, lankyti kokius nors užsiėmimus, imtis savanorystės ar net šiek tiek užsidirbti.

Stiprinkite socialinius ir šeiminius ryšius. Svečiuokitės pas vaikus ar pasisiūlykite dažniau pabūti su anūkais. Susitikinėkite su draugais, eikite su jais į renginius. Apsilankykite bendruomenės centre, pasidomėkite, galbūt čia jums pasiūlys tokios veiklos, kuri ne tik bus jums įdomi, bet ir padės susirasti naujų bičiulių.

Atraskite naujų tikslų. Galbūt galėtumėte imtis tokio savanoriško darbo, kuris būtų susijęs su buvusia jūsų profesine veikla? O gal visą gyvenimą svajojote užsiimti kažkuo, kam niekada neturėjote laiko ar galimybių? Darydami tai, kad suteiktų jūsų gyvenimui prasmės, susigrąžinsite gyvenimo pilnatvę, kurią anksčiau jums užtikrindavo darbas.

Įgyvendinkite savo svajones. Galbūt jūs visada svajojote išmokti groti kokiu nors instrumentu? O gal visuomet norėjote kažkur nukeliauti? Dar pats metas tai padaryti. Esate laisvas ir vis dar pakankamai jaunas žmogus, kad galėtumėte šias svajones įgyvendinti. Pirmyn!

Susidarykite dienotvarkę. Ko gero, esate įpratęs planuoti dienas, nes to reikalaudavo jūsų darbas. Dabar, kai laisvo laiko daug ir niekur nereikia skubėti, dienotvarkės nebuvimas gali gerokai erzinti. Susidarykite dienos planą: aiškiai nusistatykite laiką, kada tvarkysitės namuose, kada užsiimsite fizine veikla, kada savanoriausite ir t. t.

Ką daryti, jei visi šie patarimai jau nebepadeda?

Jei jaučiate, kad depresyvi nuotaika nesitraukia ir kad depresija ima daryti akivaizdžią neigiamą įtaką jūsų gyvenimui, gali būti, kad jums reikalinga specialistų pagalba, rašo N. Schimelpfening. Tikėtina, kad jums – sunkus depresinis sutrikimas. Jo simptomai:

- jaučiatės liūdnas, prislėgtas ar tiesiog tuščias,

- jūsų nebedomina dalykai, kuriais anksčiau domėjotės,

- nuolat jaučiatės susierzinęs ir neramus,

- vakare sunkiai užmiegate, ryte – sunkiai keliatės,

- pastebite apetito arba kūno svorio pokyčius,

- jums sunkiau mąstyti, priimti sprendimus, įsiminti,

- visą laiką jaučiatės pavargęs,

- jaučiatės nereikalingas arba dėl visko kaltas,

- neturite vilties, kad reikalai susitvarkys,

- galvojate apie mirtį arba savižudybę.

Jei patiriate bent kelis iš šių simptomų, apsilankykite pas savo šeimos gydytoją, kad jis pasakytų savo nuomonę. Jis jūsų šio bei to paklausinės ir galbūt pasiūlys atlikti testą, padėsiantį jam įvertinti, ar šiuos simptomus gali lemti kokia nors kita priežastis, kaip antai sveikatos būklė ar vaistai, kuriuos vartojate. Jei minėtos priežastys būtų atmestos, jums gali būti diagnozuota depresija.

Yra keletas labai veiksmingų, padedančių sėkmingai grįžti į normalų gyvenimo kelią depresijos gydymo metodų: gydymas antidepresantais, psichoterapija ir specialistų konsultacijos. Gydytojas, įvertinęs jūsų būklę, nuspręs, kurį iš šių metodų skirti. Paprastai skiriamas gydymas vaistais kartu su psichoterapija, tačiau galutinį sprendimą gydytojas priims atsižvelgdamas į tai, koks gydymo būdas geriausiai tinka būtent jums.

 

Rekomenduojami video