Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kad Kalėdos būtų smagios

„Ne visiems Kalėdų ir Naujųjų metų šventės atneša džiaugsmo. Neretai jos tampa nerimo šaltiniu, nes sukelia daug rūpesčių, išlaidų, atima laiko. Kaip elgtis, kad šventės keltų kuo mažiau streso?“ – klausia skaitytoja Monika iš Kelmės r.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Gediminas Navaitis.

„Tai kur švęsi Naujuosius?“, „Ką gavai dovanų?“, „Kuo šiemet vaišinsi savo svečius?“ – klausimai, kuriuos galime išgirsti šventiniu laikotarpiu. Tačiau atsakymas į juos gali kelti nerimą, ypač jeigu neplanuoji švęsti Naujųjų, šventinis stalas bus kuklus ar dovanoms neteiki tokios didelės reikšmės. Nors nerimas ir psichologinė įtampa dažnai susijusi būtent su darbu, per šventines atostogas taip pat pasitaiko įvairių dirgiklių. Teigiamos patirtys irgi gali sukelti stresą.

Apytikriai jos sukelia 6–8 (iki 10) balų stresą. Kad būtų aiškiau, sakykime, artimo žmogaus mirtis sukelia 100 balų stresą. Skyrybos – 75 balų stresą, vedybos (atkreipiu dėmesį, kad ir džiugūs įvykiai, prie kurių reikia prisitaikyti, irgi kelia stresą) – 50 balų. Šventiniu laikotarpiu patiriamas nerimas kyla dėl polinkio į šventes žvelgti iš materialiosios pusės. Žmonės suprastų ir Kalėdų, ir Naujųjų metų prasmę, jei žvelgtų į šias šventes kaip į galimybę pabūti kartu, suteikti džiaugsmo sau ir artimiesiems, o ne kaip į įvykį, kai reikia persivalgyti ir dar nesaikingai išgerti alkoholinių gėrimų. Natūralu, jeigu orientuojamės į tokį suprimityvintą, materialinį šventės supratimą, tai galiausiai džiaugsmo nėra, o rūpesčių yra. Tada tai tampa stresu.

Stresą gali kelti ir kitų spaudimas, pavyzdžiui, nuo Naujųjų metų ką nors keisti, nes tai daro dauguma aplinkinių. Be abejo, mes negalime gyventi atsiriboję nuo aplinkinių. Tačiau ar suteiksime aplinkiniams teisę reguliuoti mūsų gyvenimą? Ar turime džiaugtis per Naujuosius metus dėl to, kad visi aplink džiaugiasi? Jei kam nors labai patinka praleisti Naujųjų metų sutikimą prie televizoriaus, tai irgi yra žmogaus pasirinkimas. Jeigu jam taip gerai, tai jis ir turėtų daryti. Neturėtume pasiduoti spaudimui, nerašytam reikalavimui, kad būtent tam tikrą valandą žmogus turi būti laimingas. Kai manoma, kad reikia daryti kokius nors būtinai privalomus veiksmus, dažniausiai sukeliama rūpesčių tiek sau, tiek ir aplinkiniams, kurie mato, jog tie džiūgavimai nėra nuoširdūs ir tikri.

Pasirinkimo problema ta, kad bandome gyventi pagal svetimas taisykles ir svetimus pasirinkimus. Sukelti stresą šitaip elgiantis nėra sunku. Jeigu pasiūlysiu atšvęsti Naujuosius metus taip, kaip švenčia Billas Gates`as ar koks kitas žymus milijardierius, mes iš karto pasijusime blogai. Klausimas – kodėl turėtume su jais lenktyniauti? Ar tai tikrai yra siekių viršūnė, ar mes galime turėti savo šventes tokias, kaip mums patinka?

Tam, kad šventiniu laikotarpiu patirtume kuo mažiau nerimo, reikėtų kiekvienam apsispręsti, ką jam reiškia Naujieji metai ir kaip norėtų juos pasitikti. Nepaisant to, kaip tai daro kiti.

Jeigu žvelgsime į Kalėdas ir Naujuosius metus kaip į nerimo šaltinį, tai, matyt, nerimo ir bus. Jeigu į juos žvelgsime kaip į galimybę pasidžiaugti, tada veikiausiai bus džiaugsmo. O jeigu dėl kokių nors priežasčių nenorime pasidžiaugti šiomis šventėmis, galime pasakyti, kad būsime originalūs ir pasidžiaugsime sausio 3-iąją – sukviesime pavargusius nuo įprasto šventimo žmones, pavaišinsime juos arbata ir pasiūlysime kokį nors stalo žaidimą ar tiesiog nuoširdų pokalbį.

Rekomenduojami video