Artėja didžiausios metų šventės. Smagiausios jos būna vaikams, o suaugusiuosius, ypač moteris, užgriūva kelias savaites trunkanti įtampa. „Nieko nespėju…“, „skubu…“, „vėluoju…“ – replikos, kurias ištariame ar bent išgirstame kasdien, o dažniausiai – prieššventiniu laikotarpiu. Jas lydi susierzinimas, pyktis, apmaudas, kaltės jausmas ir apgailestavimas. Dažna moteris lengviau atsikvepia tik tuomet, kai šventės pagaliau baigiasi. Kaip planuoti savo laiką, kad patirtume daugiau džiaugsmo ir mažiau streso kiekvieną dieną, o ypač – švenčių metu? Pataria psichologė Jurga Dapkevičienė.

Planuokite iš anksto

Mes visos žinome, kad šventės kiekvienais metais ateina tuo pačiu metu ir pareikalauja iš mūsų kur kas daugiau laiko ir pasiruošimo nei kasdieniai įprasti darbai. Tačiau daugelis iš mūsų susigriebia paskutinę minutę: pradedame desperatiškai blaškytis po parduotuves, ieškodamos papuošimų namams ir, žinoma, dovanų artimiesiems. Kitaip sakant, veikiame pagal gaisro gesinimo principą ir, aišku, patiriame didesnį ar mažesnį stresą. Išeitis būtų planuoti darbus iš anksto ir rūpestingai numatyti, ką ir kada reikėtų padaryti. Juk kalėdinė prekyba prasideda dar lapkričio mėnesį, tad yra pakankamai laiko, kad išvengtume prieššventinio chaoso.

Sudarykite darbų sąrašą

Net jeigu jūsų atmintis labai gera, prieššventiniu laikotarpiu reikia sudaryti būtiniausių konkrečių darbų, užduočių bei pirkinių sąrašą. Pirmiausia – dovanų pirkimas – kam, ko ir už kiek, aišku, prieš tai sužinojus artimųjų pageidavimus ar poreikius. Antras – šventinio valgiaraščio sudarymas – suplanuokite, kiek ir kokių patiekalų ruošite, kokių jiems reikės produktų. Pirmiausia pirkite negendančius ir šaldytus, kurie švenčių lauks šaldiklyje. Trečia – namų puošimo idėjos ir joms reikalingos priemonės bei kt. Kiekvieną darbą atlikę, sąrašo eilutę išbraukiame, drauge mažėja įtampa, kad kažko nespėsime ar pamiršime nupirkti, padaryti. Pirkinių sąrašas parduotuvėje apsaugos nuo impulsyvaus pirkimo, kai įsigyjame nereikalingų daiktų.

Dalykitės darbais

Yra didelis skirtumas tarp „aš tai padarysiu“ ir „reikia padaryti“. Kuris jums svarbesnis? Greičiausiai vis dėlto svarbu, kad darbai būtų padaryti, ir ne tiek svarbu, kas juos padarys. Žinoma, dauguma rūpesčių gula ant namų šeimininkės pečių, tačiau pasidalykite valymo, tvarkymosi, namų puošimo, šventės organizavimo ir kitais darbais su kitais šeimos nariais ar kolegomis, jei švęsite ir su jais. Jūs neprivalote visko užsikrauti ant savo pečių. Paprastai artimieji geranoriškai priima galimybę dalyvauti šventiniame pasiruošime, juk bendras tikslas visus suvienija. Stiprus jūsų argumentas būtų replika: „Didelė dovana man būtų, jei tu padarytum tą ar aną.“ Paprastai tai padeda. Žinoma, yra darbų, kurių niekam patikėti negalima: tai dovanų (ypač pačiai sau) ir šventinių drabužių pirkimas.

Nepersistenkite

Jeigu prieššventinių rūpesčių naštos nėra su kuo pasidalyti – nesistenkite visur siekti tobulumo. Mažiau imkite į galvą, kad kažko nesuspėjote ar kažkam neįtiksite. Gali nutikti ir taip, kad niekas net neįvertins jūsų pasiaukojamo triūso stengiantis padaryti šventę kitiems. Žinoma, dabar būsite labiau užsiėmusios darbe ir namuose negu kitu metų laiku. Bet tai ne paskutinės jūsų Kalėdos ir Naujieji metai. Negalite padaryti visko, bet galite padaryti svarbiausius, būtiniausius dalykus ir jais pasidžiaugti.

Gerai išsimiegokite

Per šventes su visais tais „reikia padaryti“, vakarėliais, pasiruošimais, apsipirkimais, atrodo, labai lengva kompensuoti laiko trūkumą miego sąskaita. Tačiau bėda ta, kad daugelis iš mūsų neišsimiegojusios jaučiamės pavargusios, sudirgusios ir nebesidžiaugiame tuo, ką darome. Maža to, dažnai tampame nemalonia draugija kitiems. Kiekvienai iš mūsų reikia skirtingo miego kiekio, kad jaustumės pailsėjusios. Ypač įtemptu švenčių metu svarbu gerai išsimiegoti, kad turėtume energijos įsisukti į šventinį sūkurį ir džiaugtis tuo, kas vyksta. Dėl šventos ramybės apsirūpinkime vaistais nuo galvos skausmo, kraujospūdžio bei migdomaisiais.

Nenuolaidžiaukite sau

Šventės yra ta proga, kai leidžiame sau daugiau nei paprastai, tačiau svarbu laikytis saiko valgant ir geriant. Atminkite, kad už visus malonumus vėliau tenka mokėti. Šventės praeis ramiau, jei namų vaistinėlėje bus virškinimą gerinančių vaistų – jei ne jums, tai jūsų svečiams. O jeigu esate iš tų, kurios išgyvena ir sau priekaištauja dėl kiekvieno priaugto kilogramo, savigrauža po švenčių garantuota. Ir nauji, kasmet tie patys ir, deja, neišpildyti pasižadėjimai sau nuo Naujųjų pradėti saikingai valgyti, sportuoti... Kodėl iškrovos dienų nepadarius prieš šventes? Juk mūsų senoliai pasninkaudavo būtent per adventą, prieš Kalėdas. Tuomet ir prie šventinio stalo ramia širdimi galėsite ragauti skanėstus.

Laikykitės biudžeto

Prieš šventes daugelis prekybos centrų, internetinių parduotuvių vilioja didžiulėmis nuolaidomis. O dar tos kalėdinės mugės, pilnos originalių daikčiukų, tinkamų dovanoms, ar skanėstų šventiniam stalui. Net taupiems žmonėms labai lengva pasiduoti impulsyvaus pirkimo manijai, ypač naudojantis banko kortelėmis. O kai sausio pirmosiomis dienomis patikriname banko sąskaitą, prasideda pošventinė depresija ir net tenka skolintis. Suplanuokite, kokią sumą ketinate ir galite išleisti, o prieš išsiruošdamos į parduotuvę nepamirškite pasiimti susidaryto būtiniausių pirkinių sąrašo. Pačioms išlaidžiausioms, kurios neatsispiria pirkimo manijai, vertėtų tiesiog su savim neturėti daug pinigų, tada bus lengviau išvengti prekybininkų vilionių.

Džiaukitės procesu

Nesibaiminkite pasiruošimo darbų: pirkimo, virimo, dovanų ruošimo, sveikinimo laiškų rašymo. Atraskite juose laimę ir džiaugsmą. Juk taip džiugu rinkti artimiesiems dovanas, jas vynioti ir pakuoti, žinant, kaip jie laukia dovanų, kaip jomis džiaugsis. Malonu galvoti apie šventinius patiekalus, kurie leis ir sau, ir kitiems įrodyti jūsų kulinarinius gebėjimus. O dabindamos eglutę ir šventiškai puošdamos namus atskleisite savo meninius bei gero skonio talentus. Džiaukitės didžiojo švenčių stebuklo laukimu, kaip tai daro vaikai, o ne tik pačia švente.

Turėkite savo oazę

Dažna iš mūsų ne tik artėjant šventėms, bet ir kiekvieną dieną išgyvena dėl nuolatinio laiko stygiaus. Kodėl taip nutinka? Ir ar gali būti kitaip? Turinčios vaikų mamos gerai žino, kad didelę laiko dalį suryja buitis ir kasdienė rutina. Tačiau juk būna, kad laiko tėkmę pavyksta pristabdyti ir skubos nebelieka. Turbūt kiekviena turime savo oazę, kurioje išgyvename kitokią, nekasdienišką, būtį. Vienoms tai – mėgstamas darbas, kitoms – kūryba, trečioms – aktyvus poilsis. Vienos rūpesčius pamiršta kelionėse, kitos – susitikusios su brangiu žmogumi. Kiekviena iš mūsų turėtų surasti tokią veiklos, kūrybos ar laisvalaikio sritį, kai laikas tarsi sustoja, mes ilsimės, atsigauna mūsų dvasia, netgi pagerėja sveikata. Pabuvusios tokioje oazėje prieššventinius rūpesčius įveiksime lengviau ir greičiau.

Daug darbų iš karto

Kodėl laiko tėkmė pasikeičia kitu metu? Iš kur atsiranda tas „skubu – vėluoju – nespėju“? Pirmiausia skubos režimą įjungia bandymas vienu metu įveikti daug darbų (angl. multitaskingas). Tuomet iki galo net nėra aišku, kas ir kiek laiko daroma. Nuolat įjungtas kompiuteris ir atidaryti bent keli „langai“ – elektroninis paštas, feisbukas, naujienų tinklalapis – atrodo, tarsi netrukdo, tačiau iš tiesų išblaško, paima dalį energijos.

Įrodyta, kad vienu metu dirbant kelis darbus gerai nepadaroma nė vieno iš jų. Taigi, kad ir kaip trūktų laiko, vienu metu susikaupkime ties viena veikla.

Mokėkite rinktis

Per nuolatinį atvirumą informacijos srautui mus pasiekia žinios apie gausybę veiklų ir renginių. Pastangos visur suspėti yra iš anksto pasmerktos. Tenka rinktis. Daugybė tyrimų rodo, kad žmogus labiausiai patenkintas tada, kai jam tenka rinktis iš 3–5 variantų. Pasirinkimui didėjant, pasitenkinimas sparčiai mažėja, nes žmogus pradeda gailėtis atmestų galimybių. Darosi liūdna, kai tenka atsisakyti ir pripažinti, kad tikrai ne viską spėsime, pajėgsime, išnaudosime. O jei dar atmestus užsiėmimus įvardysime kaip tuos, kuriems trūko laiko?..Kyla nepasitenkinimas, nes nuolat matai, kad tavo atmestuose renginiuose dalyvavo, dalyvauja ar dalyvaus kiti…

Susikurkite ritualus

Priežastis, kodėl jaučiamės kaip voverės rate, yra ta, kad iš mūsų gyvenimo, ypač iš kasdienybės, dingsta ritualai, ištisi prasmės pripildyti periodai, kurie anksčiau padėdavo žmogui pasiruošti pokyčiams – ir sezoniniams, ir asmeniniams. Mūsų dieną retai kada įrėmina rytinė ir vakarinė meditacija ar malda. Fragmentuotas gyvenimas, sąsajų tarp atskirų veiklų nebuvimas trukdo pajusti ir išgyventi vienovę.Gali būti, kad kavos gėrimas ar rūkymas – tai ritualiniai veiksmai, kuriais nesąmoningai bandoma struktūruoti laiką, išsikovoti erdvę.

Parengė Virginija Genienė