Bendrovės nuotr.

Ne viename vaikų darželyje pradėjus keisti valgiaraštį į labiau sveikatai palankų, vaikai nustojo valgyti. Tėvai piktinasi permainomis, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai siūlo pakentėti, o darželių auklėtojos suka galvas, kaip įkalbėti vaikus valgyti sveikesnį, bet ne visiems įprastą maistą.

Valgiaraštis – tai procesas

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės teigimu, vaikai ir toliau nevalgys, jei nebus pakeistas požiūris į maitinimąsi.

„Jau turėjome galimybę įsitikinti, kad valgiaraštis – tai ne knyga ar technologinių kortelių rinkinys. Norint pakeisti valgiaraštį, reikia keisti maitinimo organizavimą įstaigoje, atsižvelgti į visą maitinimosi procesą. Čia ir slypi raktas į sveikesnį maitinimą“, – sako gydytoja dietologė.

Kas šiandien yra maitinimo organizatorius įstaigose? Tokį retorinį klausimą kelia dr. E.Gavelienė. Susidaro įspūdis, kad maitinimo organizavimu užsiima darželio direktoriai, tačiau iš tiesų tai turėtų būti darželiuose dirbančių dietistų darbas. Jų užduotis – ne tik sudaryti valgiaraštį, bet ir ugdyti vaikus, tėvus, darbuotojus, parinkti kitas reikalingas priemones vykdant pokyčius ir tinkamai kontroliuoti.

Pasak dietologės, idealu, jei kokybės kontrole užsiimtų nepriklausomų maitinimo specialistų komanda, nes šis procesas reikalauja žinių ir išmanymo. Svarbu ne tik sveikas maistas, bet vaikų, tėvų, virėjų ir viso personalo ugdymas, maitinimo proceso kontrolė nuo žaliavų kokybės iki galutinio patiekalo patiekimo.

Svarbu įtraukti tėvus

Dr. E.Gavelienė tvirtina, kad ne tik profesionalus maitinimo organizavimas, bet ir geras mikroklimatas, pozityvus nusiteikimas bei žinios padeda sklandžiau įgyvendinti pokyčius.

Pasak gydytojos, galima nusipirkti sveikiausią ir teisės aktus atitinkantį valgiaraštį, galima priversti virtuvės darbuotojus gaminti pagal jį, tačiau vaikai vis tiek nevalgys. Svarbu, kad tėvai būtų informuoti apie pokyčius, kad tas pačias maitinimosi taisykles taikytų ir namuose, o vaikai suprastų, ką valgo. Pokyčių reikėtų imtis palengva. Pirmiausia reikėtų surengti pokalbį su tėvais apie sveiką maitinimąsi, paskui iš dalies pakeisti valgiaraštį – atsisakyti saldžiųjų gėrimų, batoną pradėti keista viso grūdo duona ir po truputį keisti visus patiekalus. Toks procesas nekels streso ir atvers kelią tikriems pokyčiams.

„Reikia po truputį keisti mažos maistinės vertės patiekalus sveikesniais ir visiškai įgyvendinti šį procesą taip, kad vaikai būtų ir sotūs, ir gautų pakankamai reikalingų medžiagų. Kartu su pokyčiais reikia ugdyti personalą, atrinkti kokybiškas žaliavas. Šis kelias yra sunkesnis, bet nepalyginti efektyvesnis“, – sakė dr. E.Gavelienė.

Problemų netrūksta

Ne mažesnė problema, dėl kurios pokyčiai nevyksta sklandžiai, yra kvalifikuotų ir gabių dietistų stygius.

Neretai ugdymo įstaigose dėl nedidelio darbo užmokesčio dirba nekvalifikuoti, dažnai kitas pareigas turintys žmonės, neturintys dietisto ar dietologo išsilavinimo, todėl jiems nepavyksta tinkamai parengti ir suderinti priimtinų bei sveikų patiekalų valgiaraščio su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

Ministerijos užmojis išjudinti pokyčius maitinimo srityje yra sveikintinas, tačiau vykdant pokyčius turėtų būti rekomenduojama ne tik viena ar kita knyga, bet teikiama metodinė pagalba, kaip įgyvendinti rekomendacijas.

 

Vilma Banytė