Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaip gi mums sekasi?

„Kokį žmogų galime vadinti sėkmingu?“ – klausia Pijus Makauskas iš Panevėžio.

Dr. psichologas Gediminas Navaitis.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Į klausimą „Ar jums sekasi?“ daugelis sugebėtų atsakyti. Tada teliktų suskaičiuoti, kiek tarp manančiųjų, kad juos lydi sėkmė, yra vyrų bei moterų, žmonių, turinčių vienokį ar kitokį išsilavinimą, ir t .t. Jei apklaustųjų būtų daug, gautume statistinį sėkmingo žmogaus portretą, žinotume, kokią asmenybę dera ugdyti siekiant laimingesnės visuomenės.

Palo Alto (JAV) universiteto psichologai taip ir padarė. Tyrimo rezultatai tik patvirtino tai, ką buvo galima numanyti iš anksto. Sėkmingais save laikantys žmonės yra geros sveikatos, gauna neblogas pajamas, užima atitinkamą padėtį visuomenėje.

Įdomūs duomenys apie jų asmenines savybes. Suprantama, kad jie pasitiki savimi, geba bendrauti su kitais. Gal todėl, kad sekasi, jie yra linksmi. O gal jiems sekasi todėl, kad turi humoro jausmą?

Dar svarbiau, kad jie sugeba kūrybiškai pažvelgti į užduotis, aklai nesivadovauja instrukcijomis. Tuo metu jų priešingybė – žmonės, jautę, kad jiems nesiseka, buvo įsitempę, nerimaujantys ir linkę itin tiksliai vykdyti, kas jiems pavesta.

Psichologinis eksperimentas. Grupėms tiriamųjų, sudarytoms iš „sėkmingųjų“ ir „nesėkmingųjų“, pavedama suskaičiuoti nuotraukas storame, veik šimto lapų, laikraštyje. Antrajame specialiai parengtame laikraščio puslapyje įdėtas didelis skelbimas, kuriame parašyta, kad šiame laikraščio numeryje yra 260 nuotraukų.

„Sėkmingieji“ iškart pastebi skelbimą, pasidžiaugia eksperimentatoriaus humoru ir praneša atsakymą, o „nesėkmingieji“ skaičiuoja nuotraukas. Skelbimo jie nepastebi ir kruopščiai vykdo užduotį, t. y. skaičiuoja nuotraukas, o į skelbimus žiūrėti jiems juk niekas neliepė.

Taigi, sėkmė nelanko tų, kurie dėl nerimo, nepasitikėjimo savimi, o drauge ir savo intuicija, neieško naujų galimybių ir sprendimų. Palo Alto universiteto psichologai teigia, kad laimingesnės visuomenės prielaida – dar vaikystėje pradėtas kūrybiškesnės asmenybės ugdymas.

Lietuvoje tik ketvirtadalis žmonių teigiamai vertina savo dabartinę padėtį ir artimiausių penkerių metų ateitį. Tai aiškinama ekonominiais sunkumais. Bet ar šie sunkumai nėra susiję su piliečių gebėjimu kūrybiškai veikti besikeičiančiame pasaulyje? Ar Lietuvos švietimo sistema ugdė ir ugdo asmenybę, galinčią spręsti savarankiškai?

Dar vienas įdomus klausimas, kuris kyla susipažinus su minėtu tyrimu.

Akivaizdu, kad aplinka įvairiais būdais veikia mūsų elgesį ir jausmus. Sustojama užsidegus raudonai šviesai, protestuojama prieš neteisybę, džiaugiamasi, jei kas mus pagyrė. Kartais apie kurį nors įvykį tenka ilgai mąstyti, o kartais – ne: antai raudonas šviesoforo signalas bei jo vertinimas sąmonėje šmėkšteli itin greitai.Greitai šmėkšteli ir atsakas į daugelį kitų poveikių. Šis spartus, dažnai net nesuvoktas mąstymas remiasi asmenybės vertybėmis. Jis yra pokalbio, kurio metu žmogus kalbasi su pačiu savimi, dalis. Paprastai tokios mintys nuolat kartojasi, todėl dažnai lemia mūsų savijautą bei emocijas. Mintys gali būti nesunkiai atskleistos. Tam tereikia įsivaizduoti įvairais situacijas ir išsiaiškinti, kaip jos vertinamos. Jau minėtos „sėkmingųjų“ ir „nesėkmingųjų“ grupės taip ir buvo ištirtos.

Skaitytojas (-a) gali panašų eksperimantą atlikti su savimi.

Psichologinis eksperimentas. Tereikia pagalvoti, kokias mintis sukels teiginys: „Gyvenimas yra džiugus.“

Tie, kuriems sekasi, jam pritars. Jie laukia džiaugsmo, o jei susiduria su kliūtimi, suvokia ją kaip iššūkį.

Tiems, kuriems nesiseka, toks teiginys atrodo kvailas. Jie jaučia, kad gyvenimas sunkus, kupinas problemų, kad teks sunkiai dirbti bei aukotis, jei norės ką gero pasiekti. Jie pritaria minčiai, kad tas, kuris šiandien juokiasi, rytoj verks.

Jeigu pamėgintume objektyviai įvertinti parašytą teiginį, pastebėtume, kad ir „sėkmingo“ ir „nesėkmingos“ mintys gali būti vienodai lengvai įrodomos. Tačiau apsisprendus įrodyti sau, kad gyvenimas gali būti sėkmingesnis, tikimybė, kad jis toks ir bus, išauga.

 

 

 

Rekomenduojami video