„Esu patyręs emocinį šantažą – jaučiausi kaltas, nedarydamas to, ko norėjo kiti. Buvau tarsi įstumtas į kampą. Teoriškai žinojau, kad šantažu galima parklupdyti žmogų, bet kaip su tuo kovoti?“ – klausia vilnietis Algimantas.

Atsako psichologas dr. Gediminas Navaitis.

Šantažo esmė yra reikalauti to, ko savo valia žmogus nedarytų, ir grasinti kokiais nors nemalonumais, pvz., skausmu, prievarta, tuo, kad atskleis paslaptį. Reikalavimas gali atrodyti ir kaip prašymas, tačiau šantažuotojas jo nesutinka nei svarstyti, nei keisti. Sužinojęs, kad negaus, ko nori, šantažuotojas ima spausti auką, o pasiekęs savo vėl tampa malonus. Emocinį šantažą pakartoti sekasi vis lengviau, nes šantažuotojas jau atrado veiksmingą poveikio būdą, o auka sąmoningai ar nesąmoningai įsidėmėjo, kad nusileidus ateina ramybė.

Psichologas S.Foruwardas rašo, kad labiausiai paplitę trys emocinių šantažuotojų tipai: baudėjai, kankiniai ir gundytojai. Trumpai aptarsime kiekvieną iš jų.

Baudėjai emocinį šantažą taiko akivaizdžiausiai. Jeigu šantažuotojams iš karto nenusileidžiama, jie piktinasi ir grasina, reikalauja visiško paklusnumo. Mėgstamos šio tipo emocinių šantažuotojų frazės: „Jeigu tu tik pamėginsi, aš padarysiu štai ką“, „Jei tu tik išsiskirsi su manim, vaikų nebematysi“, „Jei tu ištekėsi už jo, tu mums nebe vaikas“... Šie grasinimai įvykdomi retai, tačiau pavojaus ir nerimo jausmą šantažuojamai aukai tai kelia nuolat. Baudėjai negalvoja apie kito jausmus ir norus, nes mano esą absoliučiai teisūs.

Kankiniai stengiasi įdiegti aukai kaltės jausmą. Jie negrasina, nežada pasidaryti sau ką nors blogo, bet leidžia suprasti, kad auka kalta dėl jų nesėkmės, ligos, kančių. Be to, kankiniai neaiškina, ko nori, auka pati turi atspėti. Šio tipo emocinių šantažuotojų mėgstamos frazės: „Nesiginčyk su manimi, nes man nuo ginčų skauda galvą“, „Jeigu nepadarysi to, ko prašau, aš nesigydysiu / nevalgysiu / nesimokysiu...“

Gundytojai – sunkiausiai atpažįstamas emocinių šantažuotojų tipas. Jie dosniai pažada meilę, laimę, sėkmę ir nurodo paprastą būdą, kaip to pasiekti – tiesiog išpildyti jo pageidavimą. Šio tipo šantažuotojų mėgstamos frazės: „Aš pasirūpinsiu, jei tu...“, „Puikiai gyvensi, jeigu...“, „Šeima bus darni ir laiminga, kai tu...“ Deja, gundytojo pažadai pažadais ir lieka, nes juos ištesėti vis kas nors sukliudo, tačiau tai netrukdo gundytojui vėl ir vėl žadėti.

Kartais emocinis šantažuotojas sumaniai derina kelis šantažo būdus, bet dažniausiai tobulina tą, kuris jam parankiausias, t. y. atitinka aukos asmenybę, leidžia ją efektyviai valdyti.

Daug žmonių nežino, kaip elgtis, kai patiria emocinį šantažą, nes šantažuotojas slepia savo bandymus manipuliuoti kitais. Jis savo norus nusako teigiamais žodžiais, o aukos atsisakymą juos pildyti – neigiamais. Kalbėdamas apie save, emocinis šantažuotojas tvirtina, jog jis jis rūpinasi šeima, dorove, jaučiasi atsakingas, o kalbėdamas apie aukos elgesį, mini egoizmą, kvailumą, abejingumą. Norint išvengti aukos vaidmens, reikia pakeisti įsitikinimą, jog būtina daryti viską, kad kitas būtų patenkintas. Kitas svarbus dalykas – neatsakyti šantažuotojui iš karto. Tinka posakiai: „Aš pagalvosiu”, „Negaliu nuspręsti tuoj pat”, „Aptarkime tai vėliau”. Visa tai kliudo emociniam šantažuotojui valdyti auką. Taigi, patyrę emocinį šantažą, pirmiausia atidėkite sprendimą. Antra, pozityviai apibūdinkite savo norus ir elgesį. Trečia, nebeginkite norimo, teisingo, pozityvaus sprendimo, tiesiog jį praneškite. Ketvirta, pasirinkę sprendimą, nejauskite baimės ar kaltės. Šie keturi žingsniai padės atsisveikinti su emocinio šantažo aukos vaidmeniu.