Renkantis gaminius, skirtus kepti ant grotelių, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Mėsos gaminiai, kurių sudėtyje yra natrio nitrito (E250), nėra tinkami kepti kepsninėse. Ši medžiaga reaguoja su aminais bei amino rūgštimis ir aukštesnėje nei 110 °C temperatūroje sudaro kancerogeninius junginius. Todėl prieš įsigyjant gaminius, patartina perskaityti ženklinimo etiketę.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad prekybos vietose nusipirktą žalią mėsą, jūros gėrybes būtina tinkamai supakuoti ir atskirti nuo kitų maisto produktų, kad būtų išvengta kryžminės taršos. Greitai gendantį kepti paruoštą maistą būtina laikyti šaldytuve. Jei vykstama į gamtą, maistą rekomenduojama gabenti ir laikyti švariuose šaltkrepšiuose. Jei lieka nesuvartoto maisto, jį reikėtų supakuoti į uždaras talpas ir užtikrinti reikiamą temperatūrinį režimą. Maistas kambario temperatūroje neturėtų būti laikomas ilgiau nei 2 valandas, o esant aukštesnei nei 30 °C temperatūrai – ne ilgiau nei valandą.

Norint įvertinti, ar kepsnys pakankamai iškepęs, galima pamatuoti jo temperatūrą. Verta žinoti, kad gaminamo patiekalo temperatūra kepimo pabaigoje turi būti ne mažesnė kaip 75 °C. Kai naudojamos uždaro tipo kepsninės, kuomet mėsa neturi tiesioginio kontakto su atvira liepsna, kepsninės viduje patartina palaikyti 110–150 °C temperatūrą.

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad marinatai, padažai, turėję sąlytį su žalia mėsa, nebūtų vartojami. Reikia vengti bet kokio termiškai apdoroto (valgyti paruošto) maisto sąlyčio su neapdorotu maistu.

Labai svarbu užtikrinti maistui kepti ar gaminti naudojamų daiktų (iešmų, kepimo grotelių, kepsninių, pjaustymo lentelių ir kt.) švarą: juos būtina kruopščiai nuplauti karštu vandeniu, išdžiovinti. Dažnai kepsninėms, grotelėms valyti yra naudojami metaliniai šepetėliai, kempinėlės, todėl svarbu, kad ant kepimui naudojamų paviršių, įrankių neliktų jų likučių.

Svarbiausia taisyklė – nepamiršti nusiplauti rankų prieš maisto gaminimą ir po valgio ruošimo.