Artėjant Rugsėjo 1-ajai, vis daugiau tėvų su nerimu laukia naujienų, kokie mokslo metai laukia jų atžalų – ir mokinukų, ir studentų. Vėl teks smaksoti į kompiuterio ekraną, atliekant paskirtas užduotis, ar kas nors keisis. 2020–2021 mokslo metų planus „Valstiečių laikraščiui“ pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Gerbiamas ministre, kaip prasidės Rugsėjo 1-osios šventė šalies mokyklose?

Mokslo metai bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, išskyrus pirmakursius, prasidės įprastu būdu – mokyklų patalpose, rugsėjo 1 d. Mokslo pradžios šventę rekomenduojama rengti lauke, laikantis tuo metu galiosiančių bendrų rekomendacijų dėl renginių organizavimo. Pirmo kurso studentams rekomenduojama mokslo metus pradėti nuo rugsėjo 14 d. Šią datą turėtų pasitvirtinti aukštosios mokyklos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė rekomendacijas mokykloms dėl ugdymo organizavimo naujais mokslo metais, o privalomi higienos ir saugos reikalavimai nustatomi operacijų vadovo sprendimais. Be to, sutarėme su Sveikatos apsaugos ministerijos specialistais ir epidemiologais, kad nuo kitos savaitės kiekvieną savaitę susitiksime, pasitarsime, kaip reaguoti į besikeičiančią situaciją.

Kada vėl gali būti įvestas nuotolinis ugdymas, ar apie tai svarstoma?

Nuotolinis mokymasis galėtų būti taikomas vyresnėse klasėse. Siekiama, kad ikimokyklinis bei pradinis ugdymas vyktų tiesiogiai. Įvedami aiškūs kriterijai, į kuriuos bus atsižvelgiama organizuojant ugdymą kiekvienoje savivaldybėje.

Pirmas kriterijus. Užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiui savivaldybėje pasiekus 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir jeigu bent 10 proc. naujų užsikrėtimų bus nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais, įvežtiniais atvejais, bus svarstomas privalomas kaukių dėvėjimas ugdymo įstaigose.

Antras kriterijus. Jeigu konkrečioje savivaldybėje bus 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir jeigu bent 10 proc. naujų užsikrėtimų bus nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais, įvežtiniais atvejais, bus svarstoma pereiti prie nuotolinio ugdymo.

Kol kas šių kriterijų neatitinka nė viena Lietuvos savivaldybė. Prireikus sprendimą dėl ugdymo proceso perorganizavimo konkrečiose savivaldybėse Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu priims Vyriausybė, atsižvelgdama į Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą.

Mokslo metus pradėsime įprastu būdu, kokie saugumo reikalavimai keliami?

Ministerija pristatė rekomendacijas mokykloms dėl saugaus ugdymo proceso organizavimo. Nuo mokslo metų pradžios turėtų būti taikomas mokymosi klasėmis principas, kai visos pamokos vyksta toje pačioje patalpoje ir mokiniai nevaikšto iš vieno kabineto į kitą. Mokytojas ateina į konkrečią patalpą ir atsineša pamokai reikalingas priemones.

Gamtos mokslų, technologijų ar fizinio ugdymo pamokos galėtų būti vykdomos specializuotuose kabinetuose, laboratorijose, tačiau tik vienai klasei. Pamokai pasibaigus, naudota įranga ir kiti paviršiai turėtų būti dezinfekuojami, patalpos išvėdinamos ir paruošiamos kitai klasei.

Taip pat būtina stebėti mokinių ir darbuotojų sveikatą. Draudžiama į mokyklą atvykti karščiuojantiems ar turintiems kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymių vaikams ir darbuotojams. Sergantiems vaikams bus užtikrintas mokymas nuotoliniu būdu, per skaitmenines platformas. Mokyklose ir kitose švietimo įstaigose privalo būti užtikrintos saugios aplinkos sąlygos – dezinfekcinės priemonės, dažnai vėdinamos ir valomos patalpos.

Kaip išvengti kontakto, tarkim, pertraukų metu?

Mokykloms rekomenduojama grupuoti panašaus amžiaus mokinius viename mokyklos aukšte, korpuse ar koridoriuje, kad būtų sumažintas kontaktas tarp skirtingo amžiaus mokinių.

Rekomenduojama, kad mokiniai galėtų įeiti į mokyklą ne tik per pagrindinį įėjimą, jei yra kitų. Todėl įstaigos turėtų pasirengti rekomenduotinas mokinių judėjimo iki klasės, valgyklos, tualeto ar kitų specializuotų kabinetų schemas, apie tai iš anksto informuoti mokinius, jaunesnio mokyklinio amžiaus mokinių tėvus, paskelbti informaciją matomose mokyklos vietose.

Jei leidžia mokyklos patalpos, turėtų būti numatytos atskiros erdvės vienos klasės mokiniams, kuriose jie galėtų praleisti pertraukas. Galima derinti skirtingų klasių pamokos pradžios ir pabaigos laiką taip, kad pertraukų metų būtų užtikrinamas tinkamas patalpų vėdinimas.

Bendruosiuose ugdymo planuose numatyti dalykai ir mokymuisi skirtos valandos konkrečioje klasėje nesikeičia. Rekomenduojama numatyti skirtingą pamokų pradžios laiką, ilgesnę pietų pertrauką. Galima planuoti viena po kitos einančias dalykų pamokas, kai jų yra ne viena per savaitę. Tai leistų sumažinti mokytojų judėjimą iš vienos klasės į kitą.

Rekomenduojama pamokų tvarkaraštį sudaryti taip, kad prireikus jis būtų lengvai pertvarkomas ir pritaikomas nuotoliniam mokymui. Bendrųjų ugdymo planų pakeitimais, patvirtintais rugpjūčio pradžioje, nustatyti papildomi reikalavimai ugdymo organizavimui nuotoliniu būdu: turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 proc. ugdymo procesui numatyto laiko sinchroniniam ugdymui. Nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė negali būti ilgesnė kaip 2 val.

Maitinimas ugdymo įstaigose galės būti organizuojamas klasėse ir, jei yra sąlygos, mokyklos valgykloje. Didelėje valgykloje gali būti numatytos atskiros erdvės skirtingoms klasėms. Iš namų atsineštą maistą vaikai, laikydamiesi higienos taisyklių, galės suvalgyti klasėse.

Ką dar reikėtų žinoti tėveliams, vaikams pradedant eiti į mokyklą?

Mokiniai, važiuojantys autobusu į ar iš mokyklos, turės dėvėti kaukes. Mokyklinio autobuso dažniausiai liečiami paviršiai turės būti dezinfekuojami kas kartą prieš įlaipinant kitą mokinių grupę.

Savivaldybių specialistams, mokyklų vadovams ir mokytojams bus teikiama metodinė pagalba. Nuo kitos savaitės atnaujinamos nuotolinės konsultacijos su savivaldybių švietimo padalinių specialistais ir mokyklų vadovais. Netrukus bus pristatytas Nuotolinio mokymo vadovas, kuriame mokytojai galės rasti patarimų ir rekomendacijų.

Rugpjūčio antroje pusėje suplanuoti kvalifikacijos tobulinimo seminarai mokytojams. Nuo šios savaitės savivaldybėms išdalinta 2 850 kompiuterių. Prioritetas teikiamas naujai pradedantiems dirbti mokytojams. Ministerija mokykloms skiria ne mažiau kaip 12 mln. eurų lėšų. Už šiuos pinigus perkama skaitmeninė mokymo medžiaga, virtualios mokymosi platformos ir kt.