„Kas yra agresija? Kodėl tokie agresyvūs mūsų paaugliai?“ – klausia Vilmantė.

Atsako psichologas dr. Gediminas Navaitis

Agresyvumo apibrėžimų daug, bet visi jie pabrėžia pranašumo demonstravimą, siekį psichologiškai ar fiziškai pakenkti kitam.

Biologinės paskatos

Jei manoma, kad žmogaus prigimtį lemia biologinės, įgimtos savybės, daroma išvada, jog žmogus yra agresyvus padaras, ir tai yra jo esmė. S.Freudas tvirtino, kad asmenybės siekiai, mintys ir jausmai kyla iš biologinių postūmių ir visuomenės nustatytų jų tenkinimo apribojimų. Jo nuomone, visiškai suvaldyti agresijos neįmanoma, ir nors žmonės linkę teigti esantys geri, norintys ginti save ir tuos, kuriuos myli, jie kartu yra agresyvūs, trokštantys pavergti kitus, suteikti jiems skausmo ir sunaikinti, taigi žmogaus esmę apibūdina posakis „žmogus žmogui – vilkas“.

Tokia psichoanalitinė agresyvumo samprata buvo sukritikuota. Vis dėlto kiekviena teorija turi dalį tiesos. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad agresyvumas gali būti ir paveldimas.

Dar manoma, kad agresyvumo galima išmokti, nes asmuo, patyręs, kad šis metodas veiksmingas, lengviau pasiekia savo tikslus. Jungtinėse Valstijose nepilnamečių įvykdytų itin sunkių smurtinių nusikaltimų (pvz., kai buvo nušauta keliolika mokinių ir mokytojų) tyrinėtojai pabrėžia, kad tai įvykdę nepilnamečiai patys ilgą laiką patyrė patyčias, priekabiavimą, smurtą.

Frustracijos teorija

Dažnai žmonės savo agresiją vertina kaip jiems primestą reiškinį, padedantį pasiekti tikslą. Bet koks įvykis arba veiksmas, neleidžiantis patenkinti norų, sukelia frustraciją. Priežastys – fizinės kliūtys, išteklių stoka, visuomenėje įsigalėjusios taisyklės. Frustracija sukuria agresijos energiją, kuri aktyvina agresyvias aplinkos reakcijas. Agresijos stiprumas priklauso nuo sukauptos agresyvios energijos bei poreikio ją išlieti, taip pat svarbu, kiek kartų toji agresija jau buvo prasiveržusi. Besikartojančios kliūtys ir ribojimai asmeniui tarsi patvirtina, kad taikūs tikslo siekimo būdai nėra veiksmingi.

Agresyvaus elgesio dažnumas gali būti mažinamas bausmėmis, jei jos slopina tokį reagavimo būdą. Tačiau neišlieta energija gali paskatinti daug intensyvesnius agresyvius veiksmus ateityje. Kita vertus, agresija nėra vienintelis reagavimo į frustraciją būdas, galima situaciją valdyti kitaip – paprasčiausiai pasitraukti.

Kitos teorijos

Iki šiol dar daug tėvų fiziškai baudžia vaikus, taigi vaikai patiria smurtą, patyčias mokykloje. Gausūs tyrimai patvirtino, kad namų aplinka, tėvų konfliktai, priklausomybės, smurtas atsiliepia paauglių agresyvumui. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, net 75 proc. agresyvių paauglių augo problemiškose šeimose.

Nustatyta, kad kai kurios paauglių smegenų sritys menkai skiriasi nuo psichikos ligomis sergančių žmonių smegenų. Paaugliai yra emociškai mažiau stabilūs, taigi jiems trūksta gebėjimo valdyti impulsyvumą.

Ugdymo sistema rengia jaunimą rinkos ekonomikai, tai yra, ekonomikai, kurioje tenka agresyviai konkuruoti. Laimės ekonomika Lietuvoje menkai girdėtas dalykas ir tikrai nesiejamas su praktiniais ugdymo uždaviniais. O XXI a. ekonomikos pagrindas – tai socialinis kapitalas, kitaip tariant, gebėjimas bendradarbiauti.

Esama ugdymo sistema mažai dėmesio skiria tapatumui ugdyti, vertybinius klausimus pateikia kaip intelektinius, išmoko apie juos diskutuoti, bet nesuteikia gebėjimų veikti pagal vertybes.

Dabar sukurta daug psichologinės savireguliacijos, psichohigienos metodų: autotreningo, jogos, meditavimo, įvairių psichologinių savęs pažinimo būdų, bendravimo tobulinimo. Žmonės mielai mokosi šiuolaikinės praktinės psichologijos pagrindų. Tokių žinių ir įgūdžių poreikis didžiulis, tačiau bene visada jis tenkinamas neformaliai ugdant. Formalus ugdymas prie to neprisideda. Tai atspindi liūdną ugdymo sistemos padėtį.