Pasakojo, kad kaimynas tarp savo ir judviejų su vyru sklypo pastatė didžiulę, 2 metrų aukščio, metalinę tvorą.

Anelė sako, kad kaimynas geodezinių matavimų nėra atlikęs. Įtaria, kad tvora pastatyta net ne ties riba, o „įlindusi“ į jų sklypą.

Moteriai apmaudu, kad dėl tokio didelio statinio su jais nebuvo tartasi, pastatyta paslapčia, kai jie su vyru kuriam laikui buvo išvykę.

Sako su nuoskauda gal ir susigyventų, tačiau dabar nebegali privažiuoti prie savo ūkinio pastato – bijo užkliudyti tvorą.

Lyduokių seniūnas Vytautas Toliūnas sako, kad panašių gyventojų skundų dėl tvorų neretai sulaukiantis.

Į redakciją skambinusi ir savo istoriją papasakojusi moteris sakė, jog į seniūniją kol kas nesikreipė. Jei kreipsis, seniūnas bandys aiškintis su abiem kaimynais – ieškos kompromiso.

Anot V. Toliūno, dažniausiai konfliktai tarp kaimynų kyla dėl per aukštų, šešėlį metančių tvorų arba neatsiklausus pasodintų tujų gyvatvorių.

Seniūnas pastebi, kad tveriantis sklypą tvora geriausiai viską derinti su kaimynu. Ir būtinai – raštiškai.

Per netrumpą jo darbo seniūnijoje praktiką, tikina, dar nepasitaikė atvejo, kad ginčas dėl tvoros baigtųsi teismuose – vienaip ar kitaip pavykdavo išsiaiškinti be jų.

***

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pažymi, kad pagal galiojančią tvarką miesto teritorijoje norint tverti aukštesnę kaip 2 m tvorą privaloma kreiptis į savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento (SLD) išdavimo.

SLD taip pat privalomas statant tokį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato zonose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje.

***

Tveriant iki 2 m aukščio tvorą SLD privalomas tik išimtiniais atvejais, kai statoma kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo objekto apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose.

Tvoros su cokoliais neturi kliudyti nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo. Jei yra tokia kliūtis, statytojas privalo, gavęs kaimyno sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą, arba turi būti ieškoma abiem savininkams priimtino sprendimo.

Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD. Atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos ir bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, turėtų būti mažesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, kitu atveju privalomas rašytinis kaimyno sutikimas.

***

Tartis su gretimų sklypų savininkais privaloma ir tada, kai neišlaikomi privalomi atstumai nuo tvoros iki sklypo ribos. Jų rašytiniai sutikimai būtini ne tik įrengiant tvorą ant sklypo ribos, konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą, bet ir statant arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos neišlaikant insoliacijos reikalavimų.

Kad nereikėtų kaimyno sutikimo, tvoros akytumas sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)330° ir (<)30°) turėtų būti ne mažesnis kaip 50 proc., o rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) pusėje – ne mažesnis kaip 25 proc.