Advento vainikas mena senas tradicijas. Kai kur galima rasti duomenų, kad pirmasis vainikas surištas dar XIX a. Vokietijoje. Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vadovė Jurgita Brazauskienė teigė, kad senovėje vainiko nerišdavo, o tiesiog ant padengto stalo dėliodavo eglišakius ratu. Tik vėliau imtasi šakų rišimo į vainiką. Antradienį Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre buvo galima kiekvienam užsukti, susirišti bei papuošti advento vainiką. Pasinaudojome proga ir nuvykome pasmalsauti, kaip gi daroma ši tradicinė puošmena.

Imantis šio darbo svarbu stalą padengti plėvele ar kitokia apsauga nuo spygliuočių sakų. Būtina pasirūpinti pirštinėmis, kurios apsaugotų rankas nuo spyglių. Praverstų ir krūmams karpyti tinkamos žirklės ar aštrus peilis, mat teks nukirpti nuo šakų nedideles 10-15 cm ilgio šakeles, iš kurių ir bus rišamas vainikas. Toliau reikia turėti siūlą, iš vytelių padarytą apvalią vainiko formą – prie jos reikės ratu rišti spygliuočių šakeles.

Jau paruošus vainiko pagrindą paimkite karštus klijus – jais prie vainiko šakelių reikės prilipdyti papuošimus. O šie gali būti patys įvairiausi. Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre buvo senais laikais naudotų rūtų šakelių, sausų šlamučių žiedų ir kitokių džiovintų gėlyčių bei citrinų riekelių. Graži natūrali puošmena yra ir džiovinti pušų kankorėžiai. Parduotuvėse nesunku gauti cinamono lazdelių, žvaigždinio anyžiaus. Svarbu žinoti, kad didesnių puošybos elementų reiktų dėti po keturis – kiek yra savaičių iki Kalėdų. Į tarpus kaišomos smulkios gubojų šakelės atrodo kaip mažutės snaigės.

Centro vadovė Jurgita Brazauskienė pasakojo, kad senais laikais nepasiturinčios šeimos vainikus puošdavo net džiovintais svogūnais, o baltas gėles karpydavo tiesiog iš popieriaus.

Papuošus vainiką lieka tik pasirūpinti keturiomis žvakėmis ir laukti artėjančių švenčių. Kadangi Kūčių vakarą vainikas nebetenka savo prasmės, o ir spygliai ilgainiui byra, pagal tradiciją jį reikia sudeginti.