„Patraukli nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Tiktai kokios idėjos siūlomos? Nejau Lietuvai svarbiausia auginti kanapes, užveisti meškų, pastatyti piramidę ar supilti kilometro aukščio kalvą?“ – klausia pasipiktinęs Mindaugas.

Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis.

Išties esminių sprendimų, galinčių pakeisti visų mūsų gyvenimą, pasiūlyta nedaug. Vienas iš jų – laimės ekonomikos idėja. Ji verta dėmesio ir dėl atsako į ją. Visi norėtų, kad Lietuvos piliečiai būtų linksmi ir džiaugtųsi gyvenimu, kad jiems būtų leidžiama medituoti ir tobulėti. Paaiškėjus, kad kalbama ne tik apie asmeninę laimę, bet ir apie atitinkamai tvarkomą ekonomiką, pritarimo mažėja. Paaiškinus, kad laimės ekonomika – Lietuvos visuomenės laimės lygis, įtakingos grupės pradeda priešintis šiam tikslui. Pasvarstykime, kodėl?

Visuomenės laimės lygį labiausiai lemia viduriniosios klasės savijauta. Tai įvyksta dėl paprastos priežasties: skurstantieji nebus laimingi, o turtingųjų per mažai, kad jų savijauta keistų visuomenės būklę. Lietuvos vidurinioji klasė negausi ir neįtakinga. Be to, šiandien mokytojai, bibliotekininkės, smulkieji ūkininkai savo mokesčiais išlaiko valstybę ir remia vargstančiuosius. Nors Lietuva pagal bendrąjį vidaus produktą (vienam gyventojui) lenkia Lenkiją ar Latviją, tačiau atlyginimai Lietuvoje mažesni. Visuomenė, kurios dauguma vargsta, kuriai trūksta socialinio teisingumo, negali būti laiminga. Bet valdančiam agrokoncerną Seimo nariui, kuris gauna kelis šimtus milijonų pajamų, o sumoka tik 1,5 proc. mokesčių, solidarumas ir socialinis teisingumas svetimi dalykai. Jis ir jam artimi politikai priešinsis laimės ekonomikai.

Visuomenės laimės lygį lemia žmones siejantys ryšiai. Valstybė stipri, kai jos piliečius jungia bendro likimo samprata, kai jie atsakingi už save, drauge sprendžia valstybei ir bendruomenei svarbius klausimus. Tokie piliečiai yra laimingesni. Jie žino esą svarbūs ir galį rinktis. Lietuvos piliečiai nori tiesiogiai, o ne pagal partinius sąrašus rinkti Seimą ir savivaldybių tarybų narius. Jiems patiktų visuomenės atstovų dalyvavimas teismų darbe. Jie norėtų lengvesnių referendumo rengimo sąlygų. Jie nori būti savo valstybės šeimininkai. Politinis elitas nenori savarankiškų piliečių Lietuvos, todėl priešinsis laimės politikai.

Visuomenės laimės lygį lemia vyraujančios vertybės. Lietuvos valdžia vis dar vadovaujasi atgyvenusiomis nuostatomis ir labai rūpinasi naujomis statybomis. O žmonės jai labai mažai rūpi. Ji netgi nesugeba (ar nenori) suskaičiuoti, kiek piliečių paliko Tėvynę, kiek vaikų nelanko mokyklos, nors galvijų apskaita pakankamai tiksli. Modernios šalys irgi išgyveno panašų etapą. Šiandien jos gręžiasi į žmogų. Joms svarbu,kas ir kodėl yra laimingi ar nelaimingi.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameron‘as šalies gyventojų laimės laipsnį pavadino „vienu iš svarbiausių politinių klausimų“ ir paskelbė, kad jį įtrauks į valstybinės statistikos rodiklius. Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, kad vien tik kelti ekonominę gerovę valstybei neužtenka, nes laimingą gyvenimą sudaro daug daugiau aspektų, tad kreipėsi į Nobelio ekonomikos premijos laureatus – J.Stieglitz‘ą ir A.Senn‘ą – prašydamas jų rasti kuo efektyvesnį būdą išmatuoti, ar laimingi yra Prancūzijos gyventojai.

Grupių, kurioms laimės ekonomika tarsi ašaka gerklėje, netrūksta. Ką šiandien jos gali padaryti? Ne taip jau daug, bet... Gali pasirūpinti, kad laimės ekonomikos principai kuo ilgiau liktų nežinomi žmonėms. Nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“ apardė tokio veikimo galimybę. Vis dėlto dar galima pasirūpinti komentarais, priskiriančiais laimės ekonomikos idėją prie „blogiečių“. Būdas įprastas, bet mažai veiksmingas – komentarus mažai kas skaito, be to, jie, tegul ir neigiami, atkreipia dėmesį į tekstą. Tenka sugalvoti kažką naujo. Tai ir buvo padaryta. Tarp „Idėjų Lietuvai“ atsirado net du tekstai, paimti iš įvairių mano straipsnių, pasirašyti mano vardu ir pavarde. Nežinomas „geradarys“ pasistengė, kad besidomintieji skaitytų bet ką, pritartų bet kam ir nepastebėtų laimės ekonomikos siūlymo.

Laimės ekonomikos idėja jau tapo diskusijos apie esminius Lietuvos tikslus postūmiu. „Valstiečių laikraščio“ skaitytojas, paspaudęs https://www.idejalietuvai.lt/idejos/ideja/193, gali pritarti esminiam pokyčiui, naujam tikslui, keičiančiam visų mūsų gyvenimą.