Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kas yra socialinis kapitalas?

„Ko reikia Lietuvai, kad ji taptų klestinčia šalimi?“ – klausia Vidmantas iš Kauno.

Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis.

Įdomesnis klausimas, ką vadiname kapitalu. Tai ne tik pinigai. Modernių šalių politikai vis dažniau pabrėžia ir socialinį kapitalą. Šios srities tyrėjai teigia, kad skirtingų šalių visuomenės turi skirtingą bendradarbiavimo patirtį.

Lietuva savo socialiu kapitalu skiriasi nuo kitų pokomunistinių šalių ir, žinoma, nuo palyginti netoli gyvenančių skandinavų. Todėl pravartu išsiaiškinti, ar lietuviai yra socialiai aktyvūs, ar bendradarbiauja vieni su kitais siekdami tiek asmeninės, tiek bendros gerovės, kitaip sakant – kiek yra sukaupę socialinio kapitalo.

Kaip rodo apklausos, apie 85 proc. Lietuvos žmonių nedalyvauja jokiose nevyriausybinėse organizacijose (NVO). Nėra aišku, kodėl, bet priežasčių gali būti įvairių – nuo laiko trūkumo iki pilietinio abejingumo.

Verta paminėti ir mūsų tautiečių laisvalaikio leidimo savitumą. Kur kas daugiau apklaustų lietuvių, palyginti su Vakarų Europos šalių gyventojais, su šeima ir giminėmis praleidžia daugiau savo laisvalaikio nei su draugais ir pažįstamais. Taigi Lietuvoje žmonės nėra linkę artimai bendrauti ir plėsti pažįstamų bei draugų ratą.

Nelabai tautiečiai domisi ne tik visuomenės reikalais, bet ir politika. Tik 17 proc. apie politiką kalba beveik kasdien, 32 proc. – keletą kartų per savaitę, 28 proc. – kelis kartus per mėnesį, 9 proc. – keletą kartų per metus, 14 proc. – niekada arba beveik niekada. Vadinasi, kalbėtis apie politiką lietuviai nelinkę.

Šių faktų sąsajos su visuomenės turtingumu, ko gero, menkai žinomos. O turtingesnio gyvenimo ir intensyvesnio bendravimo ryšys patvirtintas ne vieno tyrimo. Pakaks pasiaiškinti pensininkų dalyvavimo kokioje nors bendruomenėje, organizacijoje ir jų anūkų atlyginimų sąryšį. Regis, ką bendra gali turėti šie dalykai? Vokietijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad bendras su vyresniaisiais įvairių klubų, būrelių, pamaldų lankymas yra nuolatinio bendravimo šaltinis, stiprinantis pasitikėjimą. Tai skatina geriau mokytis (negi paauglys norės, kad tėvų ar senelių pažįstami jį kritikuotų?) Geresni mokymosi mokykloje rezultatai suteikia galimybę įgyti aukštesnį išsilavinimą, o išsilavinusių asmenų atlyginimas yra didesnis.

Palyginti su turtingesnėmis šalimis, socialinio kapitalo padėtis Lietuvoje beveik netyrinėta. Vis dėlto ir taip aišku, kad mažas socialinio kapitalo lygis Lietuvoje menkina visuomeninį veikimą. Galima prielaida, kad tai yra sovietinio laikotarpio palikimas, kuris lėmė stiprius asmeninės draugystės ryšius ir menką tarpasmeninį pasitikėjimą. Siekiant pagerinti situaciją, reikėtų aktyviau dalyvauti didesniuose ar mažesniuose bendruomenės projektuose, kurie žingsnis po žingsnio spręstų vietos problemas. Tai yra patikimiausias būdas kurti bendrą gerovę.

Nors kartais (pavyzdžiui, padėti surengti kalėdinę šventę mokykloje) kam nors gali pasirodyti, jog užsiimama pernelyg smulkiais reikalais, vis dėlto, tik tokiu būdu yra dauginamos viešosios gėrybės, bendruomenės gerovė, tarpasmeninis pasitikėjimas, draugystė.

Jau keletą dešimtmečių įvairių šalių mokslininkai kalba apie socialinio kapitalo reikšmę ir naudą. Tačiau iki šiol trūksta aiškumo, ką daryti, kad tai veiktų. Receptų, tinkančių visiems nėra, tačiau aiškesnis socialinio kapitalo svarbos suvokimas ir siekis jį didinti jau pozityviai veikia visuomenės gyvenimo kokybę.

P.S. Tyrimo, atlikto Šveicarijoje ir Rusijoje, rezultatai. Socialinio kapitalo gausinimo problemoms skirtas straipsnis paskelbtas internetiniame tinklalapyje ir išsiųstas 100 jo skaitytojų, prašant parašyti komentarą. Iš 100 šveicarų į prašymą atsiliepė 38. 30 komentarų buvo pozityvūs, 2 – neutralūs, 6 parašiusieji sukritikavo autorių ir tekstą. Rusijoje į prašymą atsiliepė 22 žmones. 18 iškeikė autorių, tekstą ir juos trukdančius komentarų prašinėtojus. 2 paskelbė tekstus apie savo problemas. 2 pritarė minčiai, kad socialinį kapitalą dera gausinti.

Skaičiai ragina pamąstyti, ar norime elgtis ir gyventi kaip šveicarai.

 

Rekomenduojami video