Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kelionė su keturkoju – papildomas iššūkis

Kiekvieną vasarą daugėja svarstančiųjų, kaip atostogų metu elgtis su augintiniais: kam ir kur juos palikti, kokį transportą ir gyvenamąją vietą rinktis, jei nori juos pasiimti drauge. Tačiau net 5 iš 6 lietuvių, kurie turi naminių gyvūnų, ilgąsias vasaros atostogas praleidžia atskirai nuo savo augintinių dėl to, kad beveik niekur neleidžiama vykti su jais.

Tai atskleidė šių metų birželį vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS užsakymu atliktas „Sprinter“ viešosios nuomonės tyrimas.

Su augintiniais keliauja tik penktadalis respondentų – 10 proc. visuomet ir dar 10 proc., kai transporto, kelionių ar apgyvendinimo paslaugų organizatoriai tam neprieštarauja.

Dažniausiai sprendimą ilgąsias vasaros atostogas praleisti be augintinių priima didmiesčių gyventojai. Palikti augintinius artimiesiems dažniau nusprendžia šeimoje gyvenančios moterys.

„Naminiai gyvūnai tampa šeimos dalimi, tad dažnas ieško galimybių jų neatskirti ir atostogų metu, nepalikti su svetimais ar mažai pažįstamais žmonėmis. Be to, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama augintinių patogumui. Pavyzdžiui, vis dažniau gyvūnai keliauja ne automobilyje, o jų poreikiams pritaikytoje kajutėje, esame numatę vietas šunims vedžioti atvirame denyje. Pastebėjome, kad iki šių metų pradžios kelionių su augintiniais skaičius tik didėjo“, – sako DFDS atstovas Vaidas Klumbys.

Kasdien šios bendrovės keltais Baltijos jūros maršrutuose plaukia maždaug 12 augintinių, dauguma jų – šunys. 10 proc. visų keliaujančių gyvūnų sudaro katinai, populiaru keliauti ir su šeškais.

„Vasara – atostogų sezonas, kai daugiau asmenų keltais plaukia ilsėtis, tad trečdalis visų keltais keliaujančių gyvūnų parplukdomi vos per 3 vasaros mėnesius“, – skaičiuoja V.Klumbys.

Skaičiuojama, kad šiemet maršrutu Klaipėda–Kylis (Vokietija) jau perplukdyta daugiau nei 700 šunų, jie sudarė beveik 80 proc. visų pirmąjį šių metų pusmetį keliavusių augintinių. Dar beveik pusė tūkstančio šunų šiemet jau keliavo maršrutu Klaipėda–Karlshamnas (Švedija).

„Paprastai naminiai gyvūnai keliauja kartu su šeimininkais, šiems tereikia pasirūpinti būtinais dokumentais, pažymomis ir skiepais. Kai kurios šalys elgiasi itin griežtai ir neleidžia įvežti, pavyzdžiui, neskiepyto augintinio. Esame plukdę augintinius atgal į Lietuvą, kad svetur jų neužmigdytų“, – prisiminė V.Klumbys.

Svarbu atminti, kad įstatymai ir taisyklės keičiasi nuolat, tad prieš kelionę reiktų pasitikslinti informaciją apie gyvūnų pervežimą ir buvimą kitoje šalyje atsakingose valstybių, per kurias ar į kurias vykstama, institucijose.

Apie savo sprendimą apsistoti nakvynei su gyvūnu gyvenamosios vietos savininkus taip pat būtina įspėti iš anksto. Prieš atostogas svarbu pasirūpinti ir guoliu, pavadėliu ar antsnukiu, jei keliaujama su šunimi, tinkamu maisto ir skanėstų kiekiu, būtinais vaistais, kitais kelionės metu augintiniui reikalingais daiktais.

VL

Rekomenduojami video