Eimanto Genio/LRT nuotr.

Lietuva turi daugiau nei vieną nacionalinį simbolį ir visi jie yra panaudojami skirtingose valstybinėse ir visuomeninėse institucijose, tačiau tai nereiškia, kad vienas yra mažiau svarbus už kitą, LRT RADIJUI teigia specialistė Agnė Railaitė-Bardė.

Į LRT RADIJĄ paskambinęs klausytojas teiravosi, kodėl Lietuvos herbe yra vaizduojamas dvigubas Jogailaičių kryžius, o, tarkime, 1988 m. Gediminaičių stulpai tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio emblemos sudedamąja dalimi.

„Kodėl Lietuvos herbe matomas dvigubas kryžius, o ne Gediminačių stulpai? Juk kunigaikščiai, kurie kūrė ir valdė Lietuvą, buvo Gediminaičiai. Kodėl ant pašto ženklų Gediminaičių stulpai, o Lietuvos kariuomenės emblemoje – dvigubas Jogailos kryžius?“ –  susidomėjo LRT RADIJO klausytojas.

Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė A. Railaitė-Bardė atsako, kad abu šie simboliai yra lygiaverčiai nacionalinės istorijos dalis, todėl ir panaudojimo spektras – platus.

„Lietuvos herbe buvo naudojamas ir dvigubas Jogailaičių kryžius, ir Gediminaičių stulpai. Iš tikrųjų, per visą Lietuvos herbo istoriją, Jogailaičių kryžius buvo vaizduojamas ilgiau, be to simbolizavo Jogailaičių dinastiją, kuri irgi buvo valdančioji. Todėl buvo atsigręžta į šią tradiciją ir išlaikytas toks Vyčio vaizdavimo būdas“, – pasakoja A. Railaitė-Bardė.

Anot jos, dvigubas Jogailaičių kryžius gali turėti sąsajų ir su krikščionybe, nes LDK kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila apkrikštijo Lietuvą.

Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad abu šie simboliai yra svarbūs Lietuvos istorijai. „Tiek Gediminaičio stulpai, tiek dvigubas Jogailaičių kryžius – abu yra nacionaliniai istoriniai simboliai ir jie ne tik vaizduojami mūsų valstybės herbe, bet turi žymiai platesnį panaudojimo spektrą“, –teigia A. Railaitė-Bardė.