R. Dovydėno pieš.

 „Balsuodami rinkimuose lemsime svarbius valstybės klausimus. Tačiau paprastai balsuoti ateina daugiau nei pusė rinkėjų. Kodėl žmonės tokie abejingi?“ – klausia skaitytojas Jonas iš Trakų r..

Navaitis

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Daug žmonių linkę keiksnoti valdžią, ypač ja nepasitikima Rytų Europoje. Tačiau netgi tokios demokratinės valstybės kaip JAV mažiau nei trečdalis JAV piliečių mano, kad vyriausybė veikia teisingai, ir tik mažiau nei 8 proc. piliečių – kad daugelis JAV politikų yra vertingi žmonės.

Lietuvoje ne vieno žmogaus jauseną galima apibūdinti anobijos terminu – ši sąvoka apibrėžia būseną, kai žmonės nusišalina nuo visuomenės problemų sprendimų ir mano, kad socialinės normos nebeveikia, kad visuomenės gyvenime nėra pažangos, o socialinė aplinka nesaugi ir neužtikrins paramos. Tokie žmonės išgyvena beprasmybės jausmą ir negali jaustis laimingi.

Ką daryti, kad šis reiškinys – anobija susilpnėtų ar išnyktų? Lietuvos žmonės neretai mano, kad visuomenės problemos bus išspręstos turtėjant. Tačiau laimės ekonomikos tyrimai įrodė, kad augantis turtas nesusijęs susijęs su laime.

Išeitį iš šios padėties, kai mažėja pilietinis aktyvumas, siūlo moderni politinė kryptis, kurios tikslas – aukštesnis visuomenės laimės lygis. Jis neatsiejamas nuo piliečių demokratinio dalyvavimo tvarkant valstybės reikalus.

Šveicarų mokslininkas B.S.Frey, apžvelgęs daugelyje šalių atliktus tyrimus, skirtus visuomenės laimės ir demokratijos sąsajoms nustatyti, padarė išvadą, kad demokratijos veiksnys lemia piliečių pasitenkinimą nepaisant kitų veiksnių (išsilavinimo, šeimos padėties, sveikatos, pajamų, amžiaus ir t. t.). Tiesioginės demokratijos poreikį pripažįsta visos modernios valstybės. Jų konstitucijose numatytos referendumų ir piliečių iniciatyvos priimant bei siūlant įstatymus galimybės.

B.S.Frey skaičiavimais, demokratinių institucijų buvimas ir veikimas savo poveikiu žmogaus laimei, vertinant pinigine išraiška, yra lygus maždaug 4 000 eurų papildomų pajamų per metus. Taigi, jei šiandien Lietuvoje būtų panaikintos visos demokratijos išraiškos – rinkimai, spaudos laisvė, pilietinės teisės ir viską spręstų vienas diktatorius, norint, kad žmonės liktų tiek pat laimingi, kiekvienam reikėtų sumokėti apie 4 000 eurų per metus.

Mokslininkas, analizuodamas Šveicarijoje atliktus laimės tyrimus, pabrėžė, kad laimingumo lygis priklauso ir nuo galimybės tiesiogiai dalyvauti tvarkant visuomenės reikalus. Vien ši galimybė teigiamai veikia pasitenkinimą gyvenimu. B.S.Frey nurodo esant statistiškai reikšmingą ryšį tarp tiesioginės demokratijos ir visuomenės laimės. Vėlgi sugretinęs tiesioginės demokratijos veiksmus su pajamomis, jis apskaičiavo, kad tiesioginė demokratija pakelia laimės lygį tiek pat, kiek ir 1 000 šveicariškų frankų papildomų pajamų. Piliečių atskyrimas nuo tiesioginio dalyvavimo valdant savo valstybę menkina pasitenkinimą gyvenimu – panašiai, kaip jį sumenkintų, tarkim, 1 000 eurų praradimas.Net ir galybė skirti 2 proc. pajamų mokesčio visuomeninėms organizacijoms žmonėms leidžia pasijusti reikšmingesniems. Todėl turėtume aktyviai dalyvauti rinkimuose.