Rubrika

Kompostavimo pradžiamokslis: 500 g atliekų – 1 kg sliekų

Degant Australijos krūmokšniams ar girdint, kaip Lietuvoje „Grigeo“ teršia Kuršių marias, ne vienam suskausta širdį pagalvojus, kaip niokojame savo aplinką. Matant didelio masto katastrofas, daugeliui norisi padėti jų išvengti. Visgi, kaip jau ne vienas esame girdėję, sprendžiant gamtos užterštumo bei klimato problemas, geriausia imtis savo kiemo, namų arba dar labiau susiaurinus plotą – virtuvės. Būtent čia išryškėja maisto švaistymo bei jo atliekų problema. Vis daugiau dėmesio skirdami rūšiuoti plastiką ar jo atsisakyti, dažnai nesusimąstome, jog taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką darome su maisto atliekomis. Sąvartynuose pūvančios maisto atliekos išskiria metano dujas, o jos yra keliasdešimt kartų stipresnės šiltnamio efekto sukėlėjos nei CO2 dujos.  Žengiant į tvaresnius ir sąmoningesnius 2020-uosius, vienas iš būdų tinkamai pasirūpinti maisto atliekomis yra jo kompostavimas. Kam reikalingas kompostavimas? Tinklaraščio apie minimalistinį bei draugišką aplinkai gyvenimo būdą darkasnors.org kūrėja Ieva Vilkė pasakoja, jog kompostuoti pradėjo visai neseniai − prieš 3 mėn. Ilgą laiką besidomėjusi zero waste,/low waste filosofija, Ieva apie kompostavimą žinojo nuo pat pradžių, tačiau, kaip ji teigia, šiai veiklai pradėti namuose, prireikė pasiekti ekologiško gyvenimo brandą, t. y. palaipsniui judėti dar tvaresnio gyvenimo link, o ne strimgalviais imtis visų įmanomų priemonių ekologijos vardan. Ieva sako, jog iš vieno kraštutinumo (t. y. besaikio vartojimo) nereikėtų pereiti į kitą. „Gamtai reikia balanso ir mums reikia balanso su savimi“. Viena pagrindinių priežasčių, turėjusių įtakos Ievos sprendimui kompostuoti, yra suvokimas, jog maistui sunaudojama begalė išteklių. Šie ištekliai − nuo gamtos resursų, tokių kaip vanduo maistui užauginti iki transportavimo bei išmetamųjų dujų kiekio kainos. Šiuo atveju, kompostavimas padeda nešvaistyti maisto gamybai panaudotų resursų. Be to, kad kompostavimas padeda saugiai suirti maisto atliekoms ar galbūt nuo gėlės namuose nukritusiems lapams, jis taip pat turi apčiuopiamą naudą – kompostą. Kaip sako Ieva, kompostą galima panaudoti gėlėms, na, o jei patys gėlių namuose neturite, turbūt visuomet atsiras bent viena močiutė ar teta, priglausianti kompostą savo augalams. Ir nors Ievai dar neteko džiaugtis kompostavimo rezultatais, kadangi kompostas susidaro tik maždaug po 6 mėn., ji taip pat žino, jog neradus, kur jo panaudoti, kompostą mielai priima vietiniai ūkininkų turgeliai − jiems kompostas yra puikiai panaudojama trąša žemei. Kaip kompostuoti namuose? Jeigu jums atrodo, jog kompostuoti tinka tik tiems, kurie gyvena nuosavuose namuose – Ieva yra kompostavimo bute pavyzdys. „Gyvenant bute reikia pirmiausiai pagalvoti, ar yra vietos ir kur yra vietos. Kompostavimui reikia atviros, kvėpuojančios, neuždarytos erdvės, kur visgi nebūtų per daug šviesos ar tamsos. Jeigu turite tokią vietą, patogiausia, jog ji būtų virtuvėje ar netoli jos“, – sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė. Radus vietą bereiks įsigyti vos tris įrankius: kompostavimo maišą/dėžę, žemės bei sliekų. Kalbant apie sliekus, svarbu, jog jie būtų Kalifornijos sliekai, kadangi būtent ši rūšis yra labiausiai prisitaikiusi gyventi šilumoje, o tai pat yra labai ėdri – per parą vienas sliekas suvalgo pusę savo kūno svorio. Žinant šį faktą, galima apskaičiuoti, kiek sliekų jums reikėtų. Pavyzdžiui, jei žinote, jog per parą sukaupiate apie 500 g atliekų, jums reikėtų įsigyti 1 kg Kalifornijos sliekų. Įsigijus naujus augintinius, reikėtų juos paprasčiausiai su žeme suberti į maišą. Ievos naudojamas lietuvių gamintojų „Eco Pets“ maišas yra pritaikytas kompostuoti bute. Maisto atliekos yra beriamos iš viršaus, o vėliau kompostą galima išsiimti iš maišo apačios. Tai ganėtinai išskirtinis kompostavimo įrankis, kadangi maišą ne tik patogu naudoti, bet taip pat, priešingai nei kompostavimo dėžės, namuose jis atrodo vizualiai patraukliai. Ką dar reikėtų žinoti apie kompostavimą? Be abejonės, kompostavimas reikalauja dėmesio ir atidumo. Svarbu žinoti, jog kompostuojant bute, nereikėtų į kompostavimo maišą dėti mėsos, svogūnų ar kitų, aitrų kvapą turinčių atliekų. Taip pat reikėtų vengti citrusinių atliekų, nes tai gali pakenkti sliekų odelei. Kompostavimas yra veikla, reikalaujanti priežiūros ir pradžioje gali tekti susidurti su tokiais iššūkiais, kaip muselės ar skruzdėlės, tačiau nereikėtų pasiduoti. Blogiausiu atveju visuomet galima maišą išpilti, prieš tai iš žemės išimus sliekus bei vėl bandyti kompostuoti iš naujo. Ievos teigimu, motyvacijai palaikyti, svarbiausia suprasti, kodėl kompostuoji ir kodėl tai yra reikalinga. Nuo buto iki biuro Vis dar gajus manymas, jog mūsų asmeniniai veiksmai, kurių imamės siekdami mažinti užterštumą, neturi didelės reikšmės. Ievos Vilkės kompostavimo pavyzdys yra įrodymas, jog savo veiksmais galbūt ne iš karto, bet mažais žingsneliais galime didinti teritorijos spindulį, kurioje būtų priimami gamtai palankūs sprendimai. Ievai pradėjus kompostuoti, šiuo keliu pasekė ir jos darbovietė. „Biure turime mažą virtuvėlę, kurioje kartu pietaujame, tad susidaro kažkiek atliekų. Dėl šios priežasties nusprendėme įsigyti kompostavimo maišą. Ir kas atsitinka – ateina klientai ir klausia, kas čia, o tada mes pasakojame, aiškiname, kas ir kaip. Gimsta pokalbis apie maisto atliekų žalą“. Ieva mano, jog kalbant su aplinkiniais apie tvaresnį gyvenimo būdą, svarbu būti atviram ir nerodyti vien tik tobulos savo įpročių pusės. Jei žmonėms nematys tavo klaidų, reakcija gali būti priešinga – žmogus pabandęs pakeisti savo įpročius bei susidūręs su sunkumais greitai nuleis rankas, nes „Instagram“ platformoje matė, jog tai daryti kitiems sekėsi kur kas geriau. Iki 2024 m. – kompostavimo konteineriai Lietuvoje Iki 2024 m. Lietuvoje turėtų atsirasti atskiri kompostavimo konteineriai, leisiantys maisto atliekas panaudoti komposto gamybai arba biodujų jėgainėse. Visgi Ieva mano, kad nepaisant būsimų kompostavimo konteinerių, kompostavimas namuose išlieka geriausiu pasirinkimu: „Nulio kilometrų taisyklė − jeigu maistas gali nekeliauti iš tavo namų ir virsti kažkuo čia pat, tai yra geriausias pasirinkimas.“ Svarbu suprasti, jog mes kiekvienas galime padaryti kažką kardinaliai nekeisdami savo gyvenimo, bet stipriai prisidėdami prie to, jog būtų geriau ne tik mums, bet ir mus supančiai aplinkai. „Mūsų kasdieniniai pasirinkimai turi labai didelės įtakos tiek klimato kaitai, tiek kitoms taršos problemoms“, – sako Ieva Vilkė. Gabija Stašinskaitė