Planuojama, kad naujoji tvarka, pagal kurią žmogus, įsigijęs mažiau taršų automobilį, gautų 1 000 eurų kompensaciją, gali įsigalioti jau šį lapkritį.

Ar iš tiesų visus šunis dėl automobilių sukeliamos taršos reikia karti ant dyzeliniais degalais varomų mašinų? Juk dyzeliniai automobiliai sudegina maždaug 2–3 litrais mažiau degalų nei analogiško darbinio tūrio benzininiai varikliai ir, atrodytų, į aplinką turėtų išmesti mažesnį kiekį teršalų. Kaip yra iš tikrųjų ir ar valdžios numatytas taršių automobilių apmokestinimo planas turi racionalų pagrindą?

Tik susitarimo reikalas

Dr. Saugirdas Pukalskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros vedėjas, „Valstiečių laikraščiui“ tvirtina, kad taršaus automobilio apibrėžimas – tik susitarimo reikalas. „Vienoje valstybėje taršiu laikomas automobilis kitoje gali būti visai netaršus, ir atvirkščiai“, – tvirtina jis.

Dr. Saugirdas Pukalskas

Dr. Saugirdas Pukalskas

Ar ketinimas Lietuvoje apmokestinti automobilius, kurie vienam kilometrui išmeta daugiau nei 130 gramų anglies dioksido yra teisingas, gal racionaliau būtų apmokestinti variklius pagal jų galią ar darbo tūrį?

S.Pukalsko teigimu, anglies dioksido išmetimo kiekis iš esmės parodo ir degalų sunaudojimo kiekį.

„Didelio galingumo variklis sunaudoja daugiau degalų ir išmeta daugiau teršalų. Yra tiesioginė priklausomybė tarp variklio darbo tūrio, jo galios, degalų sąnaudų ir anglies dvideginio išmetimo. Tad, apmokestinus vieną šių parametrų, didelės klaidos nebūtų“, – sako jis.

Ar pelnytai peikiami dyzeliniai varikliai, kurie degina maždaug 3 litrais mažiau degalų nei analogiški benzininiai? Per metus benzininiu ir dyzeliniu automobiliu nuvažiavus tą patį atstumą (10 000 km), pastarasis sudegins net 300 litrų degalų mažiau. Vadinasi, realiai į aplinką išmes mažiau teršalų.

„Taip, sutinku ir niekas nesiginčija – mažiau sudegins, mažiau ir išmes teršalų bei anglies dioksido. Tačiau dyzelinis variklis išmeta dar ir kietųjų dalelių, suodžių. Čia ir yra didžiausia problema. Nors dabartinių modernių „Euro VI“reikalavimus atitinkančių dyzelinių automobilių tarša daug mažesnė, išmetimo vertės artimos kaip ir benzininių“, – teigia S.Pukalskas.

Jo manymu, blogiausia, kad automobilis teršia aplinką ne vien anglies dioksidu, bet ir dar daugeliu kitų kenksmingų junginių, kurių daugiau išmeta dyzeliniai varikliai. „Tiesa, šiuolaikiniai benzininiai varikliai su tiesioginiu degalų įpurškimu išmesdavo nemažai kietųjų dalelių, bet jiems buvo pradėti taikyti kietųjų dalelių filtrai“, – sako SPukalskas.

Pašnekovo manymu, kadangi visas pasaulis juda ekologijos kryptimi, kažin ar mes galėtume veikti kitaip ir išsiskirti.

„Turime pradėti nuo kokio nors mokesčio, nes be to nesivysto alternatyvios judėjimo priemonės ir alternatyvių degalų naudojimas. Kitose šalyse yra remiama biodegalų, ypač biodujų, gamyba, tai labai aktualu ir pas mus, nes atsiranda biodujų gamintojų, kurie neturi kur dėti pagamintų dujų. Vienas galimų sprendimų – apmokestinus taršius automobilius, suteikti prioritetą biodegalais varomam transportui ir kompensuoti biodegalų kainą“, – teigia VGTU katedros vedėjas.

Tiesa, aiškumo dėl būsimojo taršių automobilių apmokestinimo kol kas mažai ir, rodos, aišku viena – nebus apmokestinami jau įsigyti automobiliai. Kalbama tik apie tuos automobilius, kurie bus nupirkti po taršos mokesčio įsigaliojimo.

Taip pat daug neaiškumo ir dėl žemės ūkio technikos apmokestinimo. Rugpjūtį aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patvirtino, kad daliai žemės ūkio technikos gali būti įvestas taršos mokestis. Esą seniau įsigytai technikai jis neplanuojamas, bet dėl naujai registruotos apmokestinimo vyksta diskusija.

Projektas – ant stalo

Rugsėjo 9 d. Vyriausybei pateiktas projektas, kuriame paaiškinama, kas ir kaip galės gauti 1 000 eurų kompensacijas už mažiau taršius automobilius. Projektas bus derinamas iki rugsėjo 23 dienos.

Aplinkos ministerijos pateiktame svarstyti dokumente nurodoma, kad mažiau taršus automobilis – tai lengvasis automobilis, kurio bendras išmetamas anglies dioksido kiekis ne didesnis kaip 130 gramų kilometrui, pirmosios registracijos data nuo 2013 m. arba vėliau.

Transporto priemonė turi būti varoma viena iš šių degalų rūšių – benzinu; benzinu / dujomis; benzinu / elektra; benzinu / elektra, dujomis; benzinu / elektra, suskystintosiomis dujomis; benzinu / etanoliu; benzinu / etanoliu, dujomis; benzinu / gamtinėmis dujomis; benzinu /suskystintosiomis dujomis; dujomis; elektra; etanoliu; gamtinėmis dujomis (šie kriterijai netaikomi elektromobiliams). Taigi – dyzelis iš esmės eliminuojamas.

Planuojama, kad numatytas 1 000 eurų kompensacijas už mažiau taršius automobilius galės gauti tik fiziniai asmenys, o kompensacijos galės prašyti žmogus, eksploatavęs lengvąjį automobilį, registruotą Lietuvoje ne mažiau kaip 12 mėnesių, nustatyta tvarka pridavęs šį automobilį sunaikinti ir gavęs eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą ir šį automobilį išregistravęs kaip eksploatuoti netinkamą priemonę.

Tai padaręs, žmogus turi įsigyti ir savo vardu įregistruoti mažiau taršų automobilį arba išperkamosios nuomos (lizingo) būdu įsigyti mažiau taršų automobilį. Tiesa, siūloma, kad šiuo būdu vienas žmogus galės gauti vieną kompensacinę išmoką. Už automobilį su tuo pačiu identifikaciniu numeriu gali būti kompensuojama tik vieną kartą. Pardavus jį kitam žmogui, šis kompensacijos už tą patį automobilį gauti nebegalės.

Gavus 1 000 eurų kompensaciją ir įsigijus mažiau taršų automobilį, jį reikės išsaugoti bent dvejus metus – negalima bus jo parduoti, įkeisti ar perleisti kitiems asmenims. Pažeidęs šiuos reikalavimus, savininkas privalės grąžinti kompensacinę išmoką (išskyrus atvejus, kai automobilis po eismo įvykio sugadintas nepataisomai).

Planuojama, kad naujoji tvarka gali įsigalioti jau šį lapkritį. Aplinkos ministerija šiais metais kompensacijoms numato skirti 5 mln. eurų.

Koks mokesčio tikslas?

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, mano, kad automobilių apmokestinimo modelių Europos šalyse yra labai daug, todėl Lietuva turi galimybę perimti geriausias tradicijas.

Anot jo, jau dabar vartojamas mokesčio pavadinimas – automobilių taršos mokestis – aiškiai rodo, kad tai būtų tikslinis ekologinis mokestis, todėl valdžia turėtų labai užtikrintai paaiškinti visuomenei, kodėl tokio mokesčio reikia – kad išties automobilių išmetamo anglies dioksido ir oro teršalų kiekis šalyje imtų sparčiau mažėti.

Remiantis aplinkos ministro komentarais, planuojamas automobilių taršos mokestis Lietuvoje visgi nebus vienkartinis registracijos mokestis. Tai bus metinis mokestis. Kol kas preliminariai skelbiama, kad per metus už daugiau negu 130 gramų anglies dioksido kilometrui išmetančius naujus Lietuvoje registruotus automobilius reikės mokėti 20 eurų per metus, o jeigu automobilis pagal gamyklinius parametrus išmeta daugiau, būtų taikomas koeficientas.

T.Povilausko skaičiavimu, pirmaisiais metais šalies biudžetą mokestis papildytų keliolikos milijonų suma, o vėliau tokios pajamos pasiektų 100 mln. eurų.

„Todėl valdžia turėtų labai užtikrintai paaiškinti visuomenei, kodėl tokio mokesčio reikia. 100 mln. eurų pajamų už automobilių mokestį – tai daug ar mažai, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis? – svarsto jis.

Apytikslis būdas įvertinti, kiek vidutiniškai surenkama mokesčių už vieną šalyje registruotą automobilį, yra automobilio mokesčio pajamų šalyje dalyba iš automobilių skaičiaus. Šalyse, kuriose įvestas automobilių mokestis, 2017 metais rodiklis svyravo nuo 50 eurų Bulgarijoje ir 88 eurų Latvijoje iki beveik 540 eurų per metus Nyderlanduose. Kuo didesnės gyventojų pajamos, tuo šis rodiklis didesnis. Be to, kuo vidutinis automobilių mokestis didesnis, tuo mažesnis naujų parduodamų automobilių išmetamo anglies dioksido vidurkis.

Visi šie skaičiai, anot jo, rodo, kad pagal dabartinį siūlymą Lietuvoje automobiliai bus apmokestinami mažiau negu panašaus ekonominio išsivystymo šalyse.

Naujais mokesčiais neretai siekiama keisti ir gyventojų ar verslo elgseną. Norint sumažinti automobilių taršą šalyje, reikia mažinti arba nuvažiuotą atstumą, arba vidutinį automobilių degalų suvartojimo kiekį, arba pereiti prie alternatyvių degalų.

Tad jei automobilių mokestis šalyje bus skirtas taršai mažinti, o ne biudžetui didinti, reikia pirmiausia išsiaiškinti, koks mokesčio dydis realiai paskatintų gyventojus, turinčius taršius automobilius, jų atsisakyti ir rinktis aplinkai palankesnį variantą.

T.Povilausko manymu, jeigu vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo, kuris automobiliu nuvažiuoja tolimiausią atstumą ir praleidžia automobilyje daugiausia laiko, už savo taršų automobilį per metus mokėtų 50 eurų, arba 4 eurus per mėnesį, jo įpročiams toks mokestis esminės įtakos veikiausiai neturės.