Per 2019 metus Kėdainiuose buvo užfiksuota 11 atvejų, kai atliekos buvo išmestos į gamtinę aplinką. / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Aplinkos apsaugos klausimai įgauna pagreitį mūsų visuomenėje. Išaiškėję itin stambūs aplinkos teršimo atvejai Lietuvoje išjudino ir anksčiau aplinkosauga mažai besirūpinusią visuomenės dalį. Kartu atsisukame ir patys į save – juk ir pavienis žmogus kartais gali kaip reikiant prišiukšlinti, ypatingai atokiose vietose. Tad ką daryti, jei eidami pasivaikščioti, tarkime, miške, pamatote kalną išverstų šiukšlių?

Šimtai tonų

Štai Valstybinių miškų urėdija (VMU) informuoja, kad per 2019 metus visos šalies miškuose buvo surinkta 700 tonų šiukšlių. 100 tonų sudarė vien automobilių padangos, kurios paliktos gamtoje irtų daugiau kaip šimtą metų, o irdamos į aplinką leistų gamtai ir žmogui kenksmingas medžiagas.

Taip pat informuojama, kad nemažą dalį atliekų sudarė buitinės atliekos, išmestos pamiškėse. Tai ir šaldytuvai, televizoriai, taip pat buities rakandai, statybinės, automobilių atliekos, drabužiai.

Vyksta apžiūrėti

Gyventojai, radę neleistinoje vietoje išverstas šiukšles, apie tai turėtų informuoti Aplinkos apsaugos departamentą (AAD).

„Gavę pranešimą apie netinkamai tvarkomas atliekas, aplinkosaugininkai kaskart vyksta apžiūrėti nelegalių sąvartynų (šiukšlynų) ir bando rasti įrodymų bei nustatyti atliekų šeimininką. Dažniausiai padeda šiukšlėse rasti seni dokumentai. Tokiu atveju, kai pavyksta nustatyti atliekų savininką, yra taikomos poveikio priemonės. Tai yra piniginė bauda ir privalomasis nurodymas sutvarkyti atliekas“, – komentavo AAD Viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė.

Baudos siekia tūkstančius

Tiesa, nepaisant to, jog teršėjai dažnai įsivaizduoja miške atliekas paliekantys anonimiškai, praktika rodo, kad aplinkosaugininkams dažnai pavyksta išsiaiškinti teršėjus. Išsiaiškinti tokius asmenis padeda ne tik atliekų turinys, bet ir sąmoningi gyventojai, kurie vis dažniau nebijo būti pilietiški ir informuoja apie teršiančius asmenis, taip pat padeda ir miškuose įrengtos stebėjimo kameros.

O baudos už aplinkos teršimą gali smarkiai apkartinti gyvenimą.

„Visos galimos baudos yra numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Baudos dydis priklauso nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar atliekos yra pavojingos ar ne. Nuobaudos prasideda nuo įspėjimo arba baudos nuo 30 iki 90 eurų ir gali siekti kelis tūkstančius eurų“, – įspėjo I. Krikštopaitytė.

Tvarko savivaldybė

Tiesa, tais atvejais, kai nustatyti atliekų savininko nepavyksta, jas vis tiek turi sutvarkyti, tik šį kartą – savivaldybė. Jeigu atliekos bus rastos privačiam asmeniui priklausančiame sklype, už atliekų sutvarkymą bus atsakingas sklypo savininkas.

„Tada, kai savininko nustatyti nepavyksta, yra informuojamas žemės savininkas, kuris privalo sutvarkyti atliekas. Jeigu žemė priklauso valstybei – sutvarkyti užterštą teritoriją įpareigojama savivaldybė. Šiais atvejais, kai nenustatomas atliekų savininkas, atliekos yra laikomos bešeimininkėmis“, – informavo AAD Viešųjų ryšių specialistė.

Pranešimų daugėja

AAD duomenimis, pranešimų apie neleistinose vietose išmestas atliekas kasmet daugėja. Reikia tikėtis, kad tai yra augančio žmonių pilietiškumo pasekmė.

Štai pernai gauti 690 pranešimų, 2018 m. – 486, 2017 – 469, 2016 – 411, 2015 – 381 pranešimas apie ne vietoje išmestas atliekas.

Pernai Kėdainių rajone nustatyta 11 atvejų, kai atliekos buvo pašalintos į gamtinę aplinką. Atvejai buvo nustatyti arba pačių pareigūnų, arba po to, kai buvo gauti pranešimai.

Kur dėti padangas?

Kadangi net 100 tonų miškuose išmestų atliekų sudarė padangos, primename gyventojams, kaip saugiai ir sąmoningai atlaisvinti garažą nuo senų padangų.

Visų pirma, padangas keičiant remonto dirbtuvėse, šios privalo paimti senas padangas utilizavimui nemokamai.

Jei naujas padangas perkate patys, pardavimo vietos, įskaitant ir prekybos centrus, privalo paimti iš jūsų tiek senų padangų, kiek perkate naujų, jei jos yra skirtos tam pačiam automobiliui.

Kėdainiečiai senas padangas gali saugiai atiduoti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, adresu J. Basanavičiaus g. 97A. Kiekvieno padangų keitimo sezono metu iš vieno asmens aikštelė priima 5 padangas nemokamai. Vadinasi, per metus – du padangų keitimo sezonus – galima nemokamai atiduoti 10 padangų (po 5 padangas rudenį ir pavasarį). Įvertinus, kad dažno lietuvio automobilis su tomis pačiomis padangomis važiuoja daugiau nei vieną sezoną, toks nemokamai priimamų padangų skaičius yra tikrai itin didelis.

Kur pranešti?

Kadangi orai gerėja, gyventojai vis dažniau išvyksta pasidžiaugti gamta, tad raginame būti neabejingais ir pilietiškais, pamačius ne vietoje išverstas atliekas. Nedidelį kiekį atliekų surinkti ir išmesti į konteinerį galime kiekvienas, tačiau radus stambiagabaričių atliekų, raginame netylėti.

„Pastebėjus aplinkos taršą atliekomis, raginame gyventojus nedelsiant pranešti apie pažeidimą skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu (8 5) 273 2995. Taip pat informaciją galima siųsti elektroniniu paštu ppc@aad.am.lt. Nustatyti atliekų savininką labai padeda gyventojų atsiunčiamos nuotraukos ar vaizdo įrašai, kur aiškiai matomas atliekas išpilantis asmuo ar automobilio, su kurio jis atvyksta, valstybiniai numeriai. Taip pat gali padėti ir vaizdo kameros“, – informuoja Aplinkos apsaugos departamentas.

 

Eglė KUKTIENĖ