P. Lileikio nuotr.

Su tokiu, daugiau retoriniu, klausimu į redakciją kreipėsi viena garbaus amžiaus ukmergiškė. Baiminosi, kad nesulauktų grasinimų, tad savo vardo nei pavardės nesakė. Neįvardijo ir žmogaus – kaip pati tiki – nesąžiningai su ja pasielgusio.

Ukmergiškė pasakojo neseniai pritrūkusi malkų savo namukui apšildyti, tad suskubo ieškoti, kurgi jų įsigyti. Pasiėmė laikraštį ir pradėjo apžiūrinėti skelbimus. Mato – malkų siūloma kuo įvairiausių: kapotų, nekapotų, storų, plonų, atraižų. Nutarė pirkti brangesnes – kapotas, kad paskui nebūtų papildomų išlaidų. Antraip tektų samdyti žmogų, vėl jam mokėti. Taip tik didesnė suma susidaro. Taip kartą jai jau buvo nutikę…

Taigi, išsirinko geresnes, brangesnes. Kai atvažiavo automobilis, malkos taip ir atrodė – tvarkingai sukapotos, sausos, gražiai priekaboje suguldytos. Moteris įvertino ir pasakė, kad pardavėjas prekę išverstų. Tačiau kai išvertė, paaiškėjo, kad apačioje prekė – kitokia. Dalis malkų – supuvusios, dalis – nekapotos.

Senjorė ėmė priekaištauti pardavėjui, prašė, kad šis bent jau 20 eurų nuleistų – juk nesąžiningai skelbėsi. Tačiau vyrukas nė už ką nesiderėjo. Siūlė dar vieną priekabą pirkti – tada jau esą bus pigiau.

Skaudu, kai senas žmogus apstumdomas, apgaunamas, tuo pačiu pajuokiamas, juk kur dėsis, kur skųsis, jei vos su lazda tepaeina…

Taip mano ir redakcijai paskambinusi malkų pirkėja. Svarsto, kaip pardavėjas elgtųsi, jei išverstus malkas ji būtų atsisakiusi mokėti. Kaip jis jaustųsi?

Tik, deja, šiame sumaterialėjusiame pasaulyje tokie klausimai – be atsako.