Tikėtina, kad žmonėms nerimą kelia ne pačios oro sąlygos, o padariniai, kuriuos jos gali sukelti

Atrodytų paradoksalu, tačiau Lietuvos vairuotojams kelyje daugiausiai nerimo kelia ne spūstys ar dažnai aptarinėjama prasta vairavimo kultūra, o blogos oro sąlygos. Net 40 proc. vairuojančių mūsų šalies žmonių įtampą prie vairo jaučia dėl prasto oro.

Tuo tarpu mažiausiai Lietuvos gyventojų vairuodami jaudinasi dėl nemandagaus kitų vairuotojų elgesio kelyje – vos 1 proc. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „AC Nielsen Baltics“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

37 proc. apklaustųjų teigė prie vairo jaučiantys nerimą dėl galimybės patekti į eismo įvykį. Tyrimo duomenimis, 25 proc. vairuotojų bijo, kad automobilis kelyje suges, o 13 proc. nerimauja, jog važiuojant jiems prakiurs padanga ar netikėtai pasigirs apie automobilio gedimus pranešantis garsas.

12 proc. Lietuvos vairuotojų sėda prie vairo jausdami nerimą dėl savo sveikatos. Jie bijo būti sužeisti, nerimauja dėl galimo staigaus jų sveikatos sutrikimo, galėsiančio sukelti eismo nelaimę. Dalis vairuotojų išgyvena ir dėl galimo kriminalinio scenarijaus: 7 proc. – dėl vairuojamo automobilio pagrobimo, o 4 proc. – dėl jo dalių vagystės.

Mažiausiai – tik 1 proc. – mūsų šalies vairuojantiems žmonėms rūpi kitų vairuotojų nemandagus ir grubus elgesys.

„Tikėtina, kad žmonėms nerimą kelia ne pačios oro sąlygos, o padariniai, kuriuos jos gali sukelti – avarinės situacijos, nenumatytos aplinkybės kelyje ar net eismo nelaimės. Tokios baimės nėra pakankamai pagrįstos, nes statistika rodo, kad ne lietus ar sniegas tampa skaudžių eismo įvykių priežastimi. Avaringiausi mėnesiai Lietuvoje – gegužė, rugpjūtis, rugsėjis ir gruodis“, – komentuoja Viktorija Katilienė, draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims.

Žalų ekspertė atkreipė dėmesį į tai, kad dažniausiai Lietuvos vairuotojai pagalbą kelyje kviečiasi sugedus transporto priemonei, o ne įvykus eismo nelaimei. V.Katilienė atkreipė dėmesį, kad vyresni nei 55 metų vairuotojai mažiausiai nerimauja dėl galimo automobilio gedimo, labiausiai dėl to išgyvena 25–34 metų vairuojantys žmonės.

„Tikėtina, kad vyresni vairuotojai mažiau skuba bei labiau pasitiki savo gebėjimais sklandžiai spręsti situacijas sugedus automobiliui, juk ne viena jų šiai grupei vairuotojų tikriausiai jau yra nutikusi. Vidutinio amžiaus vairuotojai dažniausiai leidžiasi į kelią turėdami kelionės tikslą ir susiplanavę laiką, per kiek jį turėtų pasiekti. Taigi, šiems žmonėms automobilio gedimas kelyje paprastai reiškia jų planų griūtį ir kelia daug nerimo“, – kalbėjo V.Katilienė.

VL