Bendrovės nuotr.

Laidojimo pašalpos, mokamos mirusiojo artimiesiems, dydis nekinta jau daugiau nei 10 metų ir siekia vos daugiau nei 300 eurų. Gyventojai pripažįsta, kad dabar mokama pašalpa nepadengia net minimalių išlaidų, skirtų asmens paskutinei kelionei apmokėti.

Ministerijų atstovai sako, kad dabar visas dėmesys skiriamas mažinti socialinę atskirtį tarp pasiturinčių ir skurdžiai gyvenančių. Patys laidojimo paslaugų teikėjai sektoriuje įžvelgia šešėlį ir siūlo keisti laidojimo pašalpos mokėjimo ne tik dydį, bet ir tvarką.

Išėjusio Amžinybėn asmens artimųjų širdgėlą neretai greitai pakeičia galvos skausmas – kaip padengti paskutinės kelionės išlaidas. Gėlių kompozicijų kainos prasideda nuo keliasdešimties eurų. Paties pigiausio, dar „popieriniu“ žmonių vadinamo iš tvirto kartono padaryto karsto kaina – pusšimtis eurų, o iš medžio plokščių pagamintų karstų kainos prasideda nuo 150 eurų. Už drabužius mirusiajam teks pakloti iki šimto eurų.

Laidojimo namų „Amžinybė“ vadovė Agnė Kirkickaitė tvirtina – mažiausiai už laidotuves artimiesiems teks sumokėti 500–700 eurų. Į tai įeina pagrindinės laidojimo paslaugos: drabužiai, karstas, sanitaro paslauga, salė ir transportas iki kapinių. Paprastai, sako A. Kirkickaitė, laidotuvės tali kainuoti 1000–1200 eurų.

„Norėdami sumažinti laidotuvių išlaidas, žmonės dažniausiai atsisako nešikų paslaugos, gėlių ir papuošimų“, – komentuoja A. Kirkickaitė.

Sutaupys mažesnių miestų gyventojai, bet nedaug

Neretai artimųjų noras sutaupyti mažai tepadeda. Pavyzdžiui, kai kurios kapinės savo teritorijoje savarankiškai kapo duobės išsikasti neleidžia, o tokią paslaugą apmokestina mažiausiai 150 eurų suma, kai kur tai gali siekti ir daugiau nei 200 eurų. Laidotuvių kainos mažesniuose miesteliuose mažai tenusileidžia didmiesčių laidotuvių kainoraščiams.

Laidotuvių organizavimo konsultantė Rūta Cimermanaitė įsitikinusi – bene pagrindinį kainų tarp didžiųjų ir mažųjų miestų skirtumą lemia šarvojimo salės nuoma: „Dažniausiai tai yra gerokai pigesnis variantas, bet suma, kurią išleidžia laidotuvėms priklauso ir nuo miestelio pragyvenimo lygio. Kai kam kaina – numeris vienas, o kai kas renkasi paslaugas, kad būtų kuo prabangiau ir gražiau padaryta […] Paprastai kainuoja 1000 eurų, bet  galima ir už pigiau [surengti], nuo 800 iki 1200 eurų“, – sako R. Cimermanaitė.

Šiuo metu vienkartinė laidojimo išmoka siekia aštuonis bazinius socialinių išmokų dydžius – 304 eurus. Apskaičiavimo mechanizmas nekinta nuo 2005 m. Per tą laiką išmoka padidėjo tik 14 eurų.

Latvijoje, mirus socialiai draustam žmogui, jo artimiesiems išmokama 764 eurus siekianti pašalpa, Lenkijoje – 932 eurus, o ritualinių paslaugų teikėjai Lietuvoje mano, kad išmoka turėtų siekti bent 990 eurų.

Keisti pašalpos dydžio kol kas neplanuoja

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad laidojimo pašalpos dydžio keisti kol kas neplanuojama dėl kelių priežasčių.

„Kai kalbame apie socialines išmokas (tiek apie šią, tiek apie kitas), kiekvienais metais jas peržiūrime ir žiūrime, kurias turėtume didinti. Ir šiais metais atliekame šį veiksmą, suprasdami, kad išmokos, kurią gauna šeima, jau nebepakanka, kad palaidotų. Yra rizikos, kad augant išmokai, augtų ir tiekėjų įkainiai. Nesinori to paskatinti, nes jau dabar išlaidos yra didžiulės“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Jis priduria – išmoka tėra pagalba šeima ir nėra skiriama tam, kad padengtų visas išlaidas, kurias šeima patiria laidodama artimąjį. Anot ministro, šiuo metu vyriausybė deda visas pastangas, kad mažintų vaikų ir senjorų skurdą.

Prašo griežtinti priežiūrą: mirusį gali vežti bet kas, turintis didesnį automobilį

Ritualinių paslaugų teikėjai prašo ne tik didinti išmokas, bet ir griežtinti jų veiklą, kadangi pagal dabar galiojančius įstatymus, pavyzdžiui pervežti mirusį gali bet kas, kas turi didesnį automobilį. Taip pat prašoma keisti išmokos mokėjimo tvarką.

„Mes siūlėme „socminui“, kad padidinus ar atstačius mirties pašalpas į prieš krizinį lygį, pinigai būtų mokami pagal įstatymo numatytą veiklą, t. y. už laidojimo paslaugas. Šie pinigai būtų išmokami pagal įmonės sąskaitą, tai mažintų šešėlį, įmonės negalėtų paslaugų teikti šešėlyje, nes vis tiek reikia išrašyti sąskaitas“, – sako Ritualinių paslaugų asociacijos valdybos narys Raimundas Pocius.

Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje amžinybėn iškeliauja apie 40 tūkst. žmonių. Laidojimo pašalpoms išmokama beveik 12 mln. eurų. Apie 500 mirusių asmenų artimieji dėl laidotuvių išmokos nesikreipia.

 

Dovilė Lisauskaitė , Kristina Jackūnaitė, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba