„Kodėl pasaulyje pagal laimės indeksą pirmauja Suomija?“ – klausia Viktorija iš Utenos rajono.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Laimės samprata, asmeniniai ir visuomenės keliai į laimę kone per visą žmonijos istoriją buvo viena iš svarstymų sričių. XX a. antroje pusėje įvyko svarbus pokytis laimės sampratoje. Didesnę reikšmę įgijo teiginių apie laimę mokslinis pagrįstumas tam tikrais matavimais. Jie atliekami įvairiais būdais: laimė tiriama laboratorijose, nustatinėjama testais ar masinių apklausų metu, vertinama pagal kitais būdais surinktus duomenis.

Nacionaliniai visuomenės laimės lygiotyrimai leidžia palyginti skirtingų šalių gyventojų laimę. Tyrimų organizatoriai teigia, kad laimės rodiklis yra tinkamiausias gerovės matavimas, nes jis parodo ne ekspertų ar valdžios požiūrį į gerą gyvenimą, o tiesioginį konkrečių žmonių gyvenimo sąlygų bei psichologinės gerovės įvertinimą.

Paplitęs tokio pobūdžio tyrimas skirtas išmatuoti tarptautinį Laimingos planetos indeksą (angl. Happy Planet Index) arba bendros nacionalinės laimės (BNL) indeksą. Jau ketvirtus metus Suomija pirmauja pasaulyje pagal laimės indeksą, kurį nustato Jungtinių Tautų organizacijos specialistai. Suomijoje gyvena daug žmonių, kurie jaučiasi laimingi. Po Suomijos rikiuojasi Europos šalys (Danija, Šveicarija, Islandija) ir Ramiajame vandenyne esanti Naujoji Zelandija. Į pirmą laimingų šalių dvidešimtuką pateko Jungtinė Karalystė, JAV, Izraelis, Kanada, Austrija.

Baltijos šalys pasiskirstė taip: Lietuva – 38-oje vietoje, Estija – 40-oje vietoje, o Latvija jau už penkiasdešimtuko ribų – 51-oje vietoje. Nelaimingiausios šalys – Afganistanas, Lesotas, Ruanda, Zimbabvė.

Visame pasaulyje BNL sumažėjo. Bendras pasaulio laimės indeksas 2019 metais buvo 48 balai, o 2020-aisiais – 40 balų. Apskaičiuojant šiuos balus vertinama žmonių nuomonė apie jų laimę, tikėjimą arba netikėjimą, taip pat vertinama, ar jie sulaukia socialinės pagalbos, kokia yra jų laisvė, bendrojo vidaus produkto (BVP) dydis ir korupcijos šalyje lygis. JT ekspertai pažymi, kad trečdalyje pasaulio šalių augo neigiamų emocijų, agresyvumo, nevilties, depresyvių nuotaikų rodikliai. Tai – COVID-19 pandemijos poveikis žmonių psichikai.

Kuo išsiskiria Suomija? Kodėl jai pavyksta išlikti laimės indekso sąrašo lydere? Praeityje Suomijoje buvo paplitęs alkoholizmas. Kaip žinia, gyvenimu nesidžiaugia nei patys alkoholikai, nei jų artimieji. Šioje šalyje taip pat buvo didelis savižudybių skaičius, o klimatas tikrai nekelia pavydo – trumpa vasara, ilgos ir tamsios naktys žiemą. JT ekspertai mano, kad Suomijos privalumas – labai gera socialinės apsaugos sistema. Tai užtikrina pasitikėjimą valdžia, reikšmingai prisideda prie nusikaltimų mažėjimo. Suomijoje nėra gyvenančių gatvėse, visi sulaukia kokybiškos medicininės pagalbos, o jos nelygybė ir skurdas yra tarp mažiausių visoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Bedarbiais irgi rūpinamasi. Pasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, žinojimas, kad visuomenė prireikus suteiks paramą yra Suomijos sėkmės priežastis.