A. Barzdžiaus nuotr.

Balandį prasidėjusi laukinių gyvūnų migracija tęsiasi maždaug iki liepos vidurio, o gyvūnai aktyvesni tampa prieš sutemas ir sutemus (22–24 val.) bei auštant (4–6 val.). Gamtininkai aiškina, kad gyvūnai pastaruoju metu „sueuropėjo“ – tapo mažiau baikštūs, rečiau bėga pamatę automobilį, ganosi pakelėse, nebijo žmonių.

Kasdien – pusšimtis skambučių

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) departamento direktorė Olga Vėbrienė ragina vairuotojus būti dėmesingus bet kokioje miškingoje vietoje ar ten, kur prasčiau matomos šalikelės, net jeigu nėra įspėjimo apie laukinius gyvūnus.

Ji pabrėžia, kad greičio mažinimas yra veiksmingiausia priemonė siekiant išvengti žvėrių, o kartais – ir žmonių žūčių.

Tiesa, vairuotojai neretai pasitiki papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui, ultragarsiniais švilpukais, atbaidančiais gyvūnus. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad Lietuvoje šie švilpukai būtų veiksmingi, tad reikia ne pasitikėti automobilio saugumo sistemomis ar švilpukais, o būti atidiems.

Aplinkos apsaugos departamentas teigia gaunantis kone dvigubai daugiau pranešimų apie laukinius gyvūnus keliuose: 2015 metais fiksuota per 5,5 tūkst., o 2019-siais – beveik 10 tūkst. pranešimų. Kiekvieną parą departamentas sulaukia apie pusšimtį skambučių, kurių didžioji dalis susijusi su automobilių užmuštais ar sužalotais laukiniais gyvūnais.

Manoma, jog tai lėmė pasikeitę laukinių gyvūnų įpročiai, padidėjusi jų populiacija ir suintensyvėjęs eismas, tačiau ekspertai teigia, jog didelę įtaką šiai statistikai daro patys vairuotojai.

Gyvūnai keičiasi

„Žmonės retai kaltina save dėl partrenkto laukinio gyvūno, dažniau kartūs žodžiai skrieja gyvūno pusėn, o ir žvėries ne visada pagaili“, – mano Selemonas Paltanavičius, aplinkosaugininkas ir gamtininkas.

Jis vairuotojams siūlo pirmiausiai branginti savo šeimą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nesusiję, gamtininkas teigia, jog saugant artimuosius saugosite ir save, o saugant save – būsite atidesni kelyje.

S.Paltanavičius pabrėžia, jog kelio ženklai statomi ne šiaip sau. Pamačius ženklą, perspėjantį apie galimą susitikimą su žvėrimi, būtina mažinti greitį.

Gamtininkas aiškina, jog per paskutinius dešimtmečius pasikeitė ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Pasak S.Paltanavičiaus, žvėrys „sueuropėjo“ – tapo mažiau baikštūs, rečiau bėga pamatę automobilį, ganosi pakelėse, nebijo žmonių. Todėl labai svarbu, kad vairuotojai būtų atsakingi, atidūs ir rinktųsi saugų greitį, kuris dažnai gali būti mažesnis nei leidžiamas.

Būti pasiruošus

Kaip elgtis pamačius žvėrį? Kiekviena situacija individuali ir nėra vieno teisingo atsakymo. Vis dėlto Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria savo transporto priemonę valdyti kuo švelniau ir tolygiau.

Bet koks staigus judesys pedalu ar vairu automobilį gali padaryti nestabilų. Tuomet galite prarasti jo kontrolę ir kelionę baigti griovyje, nors gyvūnas ir nekels grėsmės.

Susidūrus su laukiniu gyvūnu, jeigu jis buvo sužeistas arba nugaišo ar buvo sužeisti arba žuvo žmonės, apgadintos transporto priemonės, statiniai, kelio ženklai, atitvarai, kiti kelio elementai ar kitas turtas, vairuotojas privalo bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešti apie eismo įvykį ir vykdyti pareigūnų nurodymus.

Vaikšto grupėmis

Lenktynininkas ir „Nacionalinio automobilių klubo“ vadovas Benediktas Vanagas kelyje praleidžia daug laiko. Kelionių metu jis patyrė, kad tvora, apribojanti galimybę žvėrims išbėgti į eismą, nėra absoliutaus saugumo garantas.

Lenktynininkas sutinka su gamtininkais, kad ne gyvūnai kerta žmonių kelią, o žmonės gyvūnų migracijos takus, todėl vairuotojai turi išlaikyti atidumą net aptvertoje vietovėje.

Jis pabrėžia, jog važiuojant miškingais ruožais, kurių nesaugo tvora, vairuotojo budrumas privalo būti net kelis kartus didesnis nei įprastai, nes galimybė sutikti žvėrį ypač didelė. Ši taisyklė galioja ir tuo atveju, kai nėra ženklo, įspėjančio apie laukinius gyvūnus.

Profesionalus vairuotojas primena, kad jeigu vis dėlto neišvengėte akistatos su žvėrimi, visada turėkite omenyje, jog laukiniai gyvūnai neretai vaikšto grupelėmis, tad išbėgus vienam, už kelių akimirkų gali pasirodyti antras ar trečias. Tai ypač taikytina šernams, stirnoms.

B.Vanagas akcentuoja didelių gyvūnų grėsmę. Lenktynininkas teigia, jog susidūrimo metu smulkesni žvėreliai dažniausiai tik apgadina automobilį.

Tačiau stirnos, sveriančios iki 55 kg, ar briedžiai, kurie sveria apie pusę tonos, o jų ūgis – iki 2 metrų, smūgio metu gali užskrieti ant variklio gaubto, per priekinį stiklą patekti į saloną ir mirtinai sužaloti vairuotoją bei keleivius. B.Vanagas įspėja, jog viršijant leistiną greitį mirtinas pavojus auga geometrine progresija.