Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Lietuvių įpročiai: kam pirmiausia skambina po avarijos

Kiekvienas eismo įvykis – tai stresas, blaškymasis ir, žinoma, telefono skambutis. Kam tautiečiai skambina pirmiausia? Draudimo bendrovės „If“ atliktas šalies gyventojų tyrimas parodė, kad daugiau nei 26 proc. moterų po eismo įvykio pirmiausia linkusios skambinti vyrui ar draugui. O vyrai pirmiausia skambina draudimo bendrovei; žmonai ar draugei skambina tik 7 proc. vyriškosios giminės atstovų.

Moterų ir vyrų įpročiai skiriasi

Skirtingas elgesys nutikus eismo įvykiui atspindi, kad moterys linkusios pirma pasitarti su artimiausiu žmogumi, gauti patarimų kaip elgtis ir kaip surinkti reikiamą informaciją ar užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

Ne paslaptis, jog moterys yra emocionalesnės, tad pirminis skambutis partneriui padeda ir nusiraminti.

Tačiau, apibendrinus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, kurioje dalyvavo 1 000 respondentų,

daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustųjų pirmiausia skuba skambinti draudimo bendrovei, o 26 proc. – policijai.

Ką pataria specialistai?

Draudimo ekspertai pataria pirminį adresatą skambučiui rinktis pagal eismo įvykio sudėtingumą.

Pavyzdžiui, jei per eismo įvykį buvo sužeista žmonių, labai svarbu pirmiausia skambinti skubios pagalbos tarnyboms bendruoju numeriu 112.

Tais atvejais, kai kalbama apie nedidelę avariją, kurioje žmonės nenukentėjo ir yra aiškus kaltininkas, reikia tinkamai užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir tuomet apie įvykį informuoti draudimo bendrovę.

„Žinoma, pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio dalyviai nesusitaria dėl to, kuris yra kaltas. Tokiu atveju reikia kviesti policiją ir jai atvykus aiškintis situaciją įvykio vietoje. Čia dažnai pasitaiko klaidų, nes vairuotojai patraukia automobilius į šalikelę, ir tuomet nustatyti tikrą eismo įvykio eigą pareigūnams būna sudėtinga. Jei negalite palikti automobilių įvykio vietoje, būtinai juos pirmiausia nufotografuokite – tai vėliau padės susidaryti aiškesnį vaizdą“, – pataria D.Trimonis, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovas.

Tyrimo rezultatai parodė, kad, be draudimo bendrovės, policijos ar partnerio(-ės), lietuvaičiai iškart po eismo įvykio taip pat skambina tėvams (6 proc.), draugams (5 proc.), o kai kurie ir darbdaviui (1 proc.).

Eismo įvykių priežastys

Apklausos rodo, kad dažnai eismo įvykius sukelia pačių vairuotojų išsiblaškymas.

Net 72 proc. vairuotojų patvirtina, jog prie vairo valgo, geria kavą, naudojasi mobiliuoju telefonu ar garsiai klausosi muzikos. Būtent šie pašaliniai veiksniai neretai ir tampa eismo įvykių priežastimis.

Kaip teigia D.Trimonis, registruodami eismo įvykius vairuotojai nedažnai prisipažįsta, kad avarijos priežastimi tapo Kelių eismo taisykles (KET) pažeidžiantys veiksniai. Ieškoma įvairių išorinių priežasčių avarijoms pateisinti.

 

Rekomenduojami video