Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Norą turėti vaikų jaunavedžiai įvardina tik ketvirtoje vietoje

„Yra toks posakis: pirmąją gyvenimo pusę mums gadina tėvai, o antrąją – vaikai. Kokių emocijų iš vaikų gauname daugiau – teigiamų ar neigiamų?“ – klausia Živilė iš Panevėžio.

Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Į pažinčių tarnybas besikreipiantys vaikinai, vardindami savybes, kuriomis turi pasižymėti merginos, mini nuoširdumą, draugiškumą, humoro jausmą ir, aišku, dailią išvaizdą. O tai, jog ji turėtų tapti gera motina, prisimena vos keletas. Merginos irgi tarsi pamiršta, kad renkasi ne tik laisvalaikio draugą, bet ir būsimų vaikų tėvą. Netgi apklausiant būsimus sutuoktinius, vardindami santuokos motyvus, žmonės pirmiausia mini meilę, po to supratimą, artumą, nuoširdumą, vėliau prisimena santykių pastovumą ir tik ketvirtoje vietoje atsiduria noras turėti vaikų. Nors įsimylima, o kartais ir tuokiamasi nemąstant apie vaikus, dauguma Lietuvos žmonių norėtų turėti vaikų. Už šeimą, auginančią vieną vaiką, pasisako tik kas dešimtas, dauguma svajoja apie du vaikus.

Vaikų norima dėl įvairių priežasčių. 69 proc. žmonių mano, kad „artimiausias ryšys, kokį su kuo nors galima turėti, yra ryšys su savo vaikais“, o daugiau nei pusė pritaria nuomonei, jog „neturint vaikų negalima jaustis tikrai laimingu“. Taigi, jeigu žmogus ko nors nori, tai gavęs turėtų būti laimingas, ar ne?

Psichologai W.Costa ir J.Mac-Crisas pasiūlė paprastą ir dalykišką laimės apibūdinimą: laimingi yra tie žmonės, kurie patyrė daugiau malonių išgyvenimų (džiaugsmo, pasitenkinimo, euforijos), negu nemalonių (pykčio, baimės, nusivylimo). Šie psichologai nustatė, jog darni santuoka yra itin svarbi laimės prielaida. Kadangi santuoka siejama su noru turėti vaikų, galima manyti, jog jų gimdymas, priežiūra bei auklėjimas tėvams teiks daug džiaugsmo ir laimės. Deja, psichologiniai tyrimai rodo sudėtingesnį šeimyninio gyvenimo laimės sąryšį su vaikais.

Jaunavedžiai puikiai jaučiasi neturėdami vaikų. Tačiau, jeigu praėjus penkeriems metams po santuokos šeimos vis dar neaplankė gandras, bendrumo jausmas tarp sutuoktinių ima blėsti. Taigi, sužinojusi, kad laukiasi, moteris apsidžiaugia ir tampa laimingesnė nei buvo, na, kokiems 2–3 mėnesiams. Vyrai, išgirdę apie būsimą kūdikį, laimės kartais iš viso nejaučia arba tai trunka vos kelias savaites.

Tėčių išgyvenamas laimės jausmas sustiprėja kūdikiui gimus. Vėliau juos užgriūva neigiami išgyvenimai, susiję su nelengva kūdikio priežiūra. Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais motinos laimingesnės nei iki jo gimimo, o tėčių laimė sumažėja. Vaikui augant, tėčiai jaučiasi vis geriau, o mamos po truputį nusivilia šeimos džiaugsmais. Vaikui sulaukus 2–3 metų, tiek jis, tiek ji tampa vienodai laimingi (ar nelaimingi). Sąlyginai daugiau teigiamų išgyvenimų suteikia sūnaus ar dukters vaikystės metai. Net ir pradėjęs lankyti mokyklą vaikas vis dar džiugina tėvus. Tačiau vyresnių vaikų, ypač paauglių, auginimas nesuteikia daug laimės. Šeimos laimės jausmas vėl sustiprėja, kai vaikai užauga.

Pirmąjį vaiką tėvai galėjo suplanuoti ir nežinodami, kas jų laukia. Antrojo, rodos, galėtų ir negimdyti. Gerai, kad toks požiūris tėvams svetimas. Iš vaiko augimo metų jie „atsirenka“ maloniausias akimirkas ir prisimena tik jas. Veikiausiai jie teisūs, nes bevaikės poros mažiau laimingos, nei auginančios bet kurio amžiaus vaikus. Be to, jei neturėtume vaikų, iš kur atsirastų anūkai? O anūkai beveik be išimčių senelių gyvenimą daro laimingesnį.

Rekomenduojami video