Vėlinių laikotarpis – geriausias metas pasirūpinti artimųjų kapais. Mirusiųjų pagerbimo dienos tradicijos Lietuvoje itin vertinamos dar ir dėl to, kad tebeturime išlaikę stiprų dvasinį ryšį su anapusiniu pasauliu. Jei prižiūrime kapus, sodiname gėles, uždegame žvakeles, vadinasi, prisimename.

Priežiūra rudenį

Lietuvoje tradiciškai kapai sutvarkomi iki Vėlinių. Kapų tvarkymo paslaugų įmonės „Memorus“ direktorė ir kapų dizainerė Eglė Balčiūnienė pataria pirmiausia pasirūpinti lapais, kurie šiuo metų laiku uždengia amžinąsias poilsio vietas. „Rudenį pats geriausias metas formuoti augalus, karpyti gyvatvores, todėl reikėtų nukirpti visas nužydėjusias daugiametes gėles, paliekant 10–15 cm aukščio stiebus, o šalčiui jautresnes gėles vertėtų iškasti, – aiškino specialistė. – Jeigu ant kapo turite pasodintų reiklesnių dekoratyvinių augalų, pvz. dekoratyvinių japoninių klevų, baltųjų eglaičių, prieš žiemos šalčius šiuos augalus galima apdengti geotekstile, kad nenušaltų ir kad žiemą jų šakų neaplaužytų sniegas ir nenudegintų ankstyva pavasario saulė.“

Ji ragina nepamiršti palaistyti augalų ir rudenį – drėgmės reikia buksmedžiams, spygliuočiams ir dekoratyviniams augalams. Ypač, kai ruduo sausesnis. Iki spalio vidurio galima sodinti daugiametes svogūnines gėles, pvz. tulpes, narcizus, snieguoles, taip pat visžalius, žemaūgius, besidriekiančių ar rutuliškų, kūgiškų formų augalus, pvz. įvairius kadagius, tujas, pušaites ar eglaites. „Nepamirškite pasirūpinti ir kapavietę supančiais statiniais – impregnuoti suoliukus, reikalui esant, perdažyti medinius kryželius, tvoreles“, – dalijo patarimus E.Balčiūnienė. Jei oro sąlygos dar leidžia, specialiais betono dažais galima perdažyti betoninius kapavietės apvadus ar padengti juos struktūriniu tinku.

Asociatyvi nuotr.

Kai visa kapo aplinka sutvarkyta, galima pasirūpinti kapo papuošimu ir pasodinti šaltam orui atsparesnių gėlių: viržių, erikų, chrizantemų ar jurginų. „Galima sukomponuoti keletą puokščių ar vainikų iš kėnio šakų ir šalčiui atsparių gėlių, gražiai atrodo ir spygliuočių bei gėlių puokštės, vainikėliai, krepšeliai.“

E.Balčiūnienė linkusi įspėti dirbtinių gėlių mėgėjus. Jos praktiškos, ilgai laikosi, joms nekenkia lietus nei sniegas, tačiau jų kičinis puošnumas gali padaryti meškos paslaugą. „Kapui papuošti galima naudoti tik tokių atspalvių gėles, kurios natūraliai randamos gamtoje, juk kokybiškai pagamintas netikras gėles sunku atskirti nuo tikrų, – pripažino kapų tvarkymo specialistė. – Tačiau visuomet prisiminkime, kad plastikas teršia aplinką, todėl geriau paieškoti kitokių sprendimų.“

Ji rekomenduoja kapą puošti įvairiomis floristų ar pačių sukurtomis rudeninių augalų kompozicijomis. Iš spygliuočių, šermukšnio uogų, gražiai susuktų rudeninių lapų, samanų, medžių žievės, kaštonų, kankorėžių, kitų gamtoje randamų gėrybių galima padaryti įvairaus aukščio ir skirtingų formų kompozicijų. Tokios puokštelės taip pat laikysis labai ilgai, ilgiau, nei sezoninės gėlės. Dizainerė  skatina  skirti didesnį dėmesį ekologijai ir saikingai deginant žvakes per Vėlines.

Vėlinių vainiko prasmė

Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorės ir organizatorės Marijos Liugienės teigimu, vis daugiau žmonių kapus puošia neteršdami aplinkos – sausų augalų puokštėmis, kryželiais arba vainikais. Būtent vainikas tam geriausiai tinka, nes yra universalus gyvybės rato simbolis. Jis simbolizuoja amžinybę, kad niekas sulig mirtimi nesibaigia. Todėl etnologė siūlo patiems nupinti vainiką iš plonų karklo šakelių, eglišakių, tujų ar samanų, papuošti jį kankorėžiais, sudžiūvusiais žiedais – šlamučiais, kraujažolėmis, bitkrėslėmis, smilgomis ir kt. Jie gražūs, natūralūs, o svarbiausia – suyra nepadarydami žalos gamtai.

Gedulingam vainikui reikalingų sausų augalų galima prisirinkti patiems arba nusipirkti floristikos reikmenų parduotuvėje. Augalus prie vainiko pritvirtinti reikėtų karštais klijais. Jei komponuosite puokštę, spygliuočių šakas galite įsmeigti į specialią floristinę kempinę, tada ji gerai išsilaikys gryname ore, nenukris spygliai. Gražiai atrodo į sausų gėlių vainiką įstatyta Vėlinių žvakė. Prieš Vėlines turguose ir prie kapinių apstu ir močiučių, kurios parduoda pačių pagamintus gedulinius vainikus, kryželius ar puokštes. Jos puoselėja tradicijas ir moka užauginti tam skirtų gėlių, moka jas išdžiovinti, nudažyti ir surišti gedulines kompozicijas. Savo paslaugas siūlo ir profesionalūs floristai, jie sukuria tikrai originalių ir skoningų puokščių bei vainikų kapams puošti. Sausų augalų puokštės atsparios šalnoms, lietui, sniegui, tad jos išlaiko savo formą ir spalvas iki pavasario.

Ilgalaikiai sprendimai

Populiariausios kapų puošmenos – įvairių spalvų ir formų chrizantemos. Deja, jos neilgai puošia kapą – po stipresnių šalnų praranda visą grožį ir kartu su plastikiniais vazonais išmetamos į konteinerius. Pasak apželdinimo kursų „Geltonasis karutis“ organizatorės Linos Liubertaitės, nors tokie žiedai yra labai gražus akcentas, tačiau tai neekologiškas sprendimas, juk po mėnesio gėlės nušals, liks styroti tik stiebeliai, ir puokštę arba visą chrizantemų vazoną teks išmesti.

Pasak kursų vadovės, dirbtinės gėlės taip pat nėra išeitis, juk būtent kapinėse akivaizdžiausiai susiduriame su gyvenimo rato simbolika, todėl ir augalai turėtų neprarasti cikliškumo, jie turi būti natūralūs. Ji rekomenduoja ilgalaikį sprendimą – vietoj kasmet keičiamų vienmečių gėlių auginti mažiau priežiūros reikalaujančius augalus, kurie gražūs ištisus metus. Pavyzdžiui, alūnės (lot. Heuchera) stebina veislių gausa – tiek daug skirtingų lapų atspalvių. Alūnių lapai nenunyksta žiemą, tad ir sausio mėnesį, nutirpus sniegui, spalvoti alūnių lapai gražiai atrodo.

Dar vienas augalas, gražus ir vėlų rudenį, ir žiemą – fortūno ožekšnis. Pasirinkite visžalį, besidriekiantį, pavyzdžiui, baltai žaliais lapeliais ‚Emerald Gaiety‘ arba geltonai žaliais ‚Emerald Gold‘. Suaugęs į tankų kilimą, jis gražiai atrodys ištisus metus, o nukritęs šapelis nesimatys, nes tarsi išnyks lapų margumyne. Nesvarbu, kokie orai būtų per Vėlines, ožekšnis atrodys žalias ir gaivus. Yra nereiklių astrų veislių, kurių žiedų įvairovė – nuo smulkių šviesių, atrodančių kaip debesėlis, iki ryškių rašalo mėlynumo žiedų. Tinka ir viržiai, tačiau jie dažnai neišsilaiko iki kito sezono.