Paspaudęs šaltukas per kelias valandas gali drastiškai pakeisti eismo sąlygas ir lengvai pravažiuojamus kelius paversti itin slidžiais ir pavojingais. Kol kelininkai valo ir barsto gatves bei šaligatvius, pėstieji turi būti pasirengę pirmojo plikledžio siurprizams, kad išvengtų skausmingų kaulų lūžių ar raumenų patempimų. Draudikai teigia, kad šaltuoju laikotarpiu daugiau nei pusė traumų patiriama paslydus, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Laiku nesikreipus į medikus – komplikacijos

Draudikų sukaupta informacija rodo, kad daugiau nei pusę traumų šaltuoju metų laiku sudaro susižalojimai paslydus, o dažniausiai jų neišvengia senjorai arba mažamečiai vaikai.

Skubant į darbus, susitikimus ar tiesiog vaikštant miesto gatvėmis galima netikėtai paslysti. Visgi dažniausios traumos paslydus yra rimtos, todėl joms prireikia kantraus ir sudėtingo gydymo. Tai – raiščių, raumenų patempimai, plyšimai, minkštųjų audinių sužalojimai. Taip pat dilbio, žastikaulio, delnakaulio, šeivikaulio, kulkšnies, blauzdikaulių bei dubens kaulų lūžiai.

Pasak draudikų, vidutinis išmokų, susijusių su minėtomis traumomis, dydis svyruoja nuo 100 iki 1200 eurų. Beje, kai kurios draudimo bendrovės padengia ir vaistams bei ortopedinėms priemonėms skirtas išlaidas.

Tiesa, kaip pastebi bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas, draudikų patirtis, sukaupta dirbant su klientais, rodo, kad jeigu paslydus ir susižalojus nesikreipiama laiku medicininės pagalbos, gali kilti komplikacijos, kurios padidina gydymo išlaidas.

„Atidėliojant vizitą pas gydytoją, gali išsivystyti įvairūs potrauminiai sutrikimai, dėl ko gali būti skiriamas ilgas operacinis gydymas, užsitęsiantis metus ar net ilgiau”, – sako M. Balinskas.

Kelininkai darbą pradeda, kai miestas užmiega

Gatves valantys kelininkai įprastai šaltuoju metų laiku darbą pradeda 1–4 val. nakties, kad jau 7–8 val. keliai būtų tam paruošti.

Oro temperatūrai esant žemesnei nei 15 laipsnių, gatvės ir šaligatviai barstomi skaldos – druskos ar žvyro – mišiniu. Taip yra elgiamasi, nes esant tokiai žemai temperatūrai druska praranda veiksmingąsias savybes, nebeatlieka tirpinimo funkcijos ir lieka kliautis skalda ar žvyru, mažinančiais slidumą. Temperatūrai kylant, pasiekus 8 laipsnius žemiau nulio ir aukštesnę, druska ima tirpdyti ledą ir dangos paviršius darosi šlapias bei mažiau slidus.

Aukštakulniai giliau į spintą

Nors šaltuoju metų laiku gatvės ir šaligatviai barstomi skalda ar druska, dar tvirčiau ant kojų jaustis padeda tinkami sezonui batai. Pastaruosius, šaltuoju metų laiku, o ypač esant plikledžiui, reiktų rinktis atsakingai – aukštakulnius, smailiakulnius bei batus slidžiu padu pakeičiant į žiemai pritaikytą avalynę. Pasak M. Balinsko, tokiam sezonui ypač tinkama avalynė aukštesniu aulu, nes ji gali apsaugoti čiurną nuo traumų.

Be to, ledui sukausčius žemę, esant galimybei geriau vengti pasivaikščiojimų lauke ir likti namie. Visgi jei mieste laukia svarbus susitikimas ar neatidėliojami reikalai be tinkamos avalynės pagelbėja ir prie įėjimų į patalpas įrengti turėklai arba specialios rankenos, į kurias įsikibus jau kur kas stabiliau laikomasi ant kojų.

„Lipant laiptais gelbėja laikymasis už turėklų, o einant slidžiu keliu rankų verčiau nelaikyti kišenėse, nes jos gali padėti išlaikyti pusiausvyrą, kai slystame. Geriausia, kai jos būna laisvos – taip galima išvengti nelaimės”, – priduria M. Balinskas.