Scanpix nuotr.

Į Lietuvą vadinamojo „pilkojo importo“ būdu gali patekti įrenginių, skirtų trečiosioms šalims, kurie dažnai yra prastesnės kokybės, tad saugiausia tokią techniką pirkti iš oficialių platintojų. Taip LRT.lt sako kompiuterinių technologijų ekspertas Džiugas Paršonis. „Kartais kai kurios įmonės tam tikrai rinkai skirtam produktui netgi sąmoningai gali taikyti šiek tiek mažesnę kontrolę“, – kalba pašnekovas. Anot jo, tokios prekės gali atkeliauti ir į Lietuvą.

Su LRT.lt susisiekė skaitytojas Jorigis, kuris papasakojo garantinio aptarnavimo salone išgirdęs, jog ne mobiliojo ryšio tiekėjų salonuose perkami mobilieji įrenginiai gali būti mažiau kokybiški.

„Neseniai vežiau tvarkyti telefoną, tiksliau gauti mobilaus telefono, pirkto „Pigu.lt“, broko aktą. Tačiau man pasakė, kad galbūt negalės jo išrašyti, nes dažnai tokie pardavėjai, kaip „Pigu.lt“, prisiperka pigesnių, trečiosioms šalims skirtų, telefonų. Tai yra ir viena priežasčių, kodėl kai kurie telefonai taip greitai genda. Taip pat servise man sakė, kad mobiliojo ryšio tiekėjų salonuose perkami telefonai yra kokybiškesni.

Taigi, jeigu pirktas įrenginys yra skirtas trečiosioms šalims, garantinis servisas atsisako pateikti broko aktą, nesuteikia galimybės už nekokybišką prekę atgauti pinigų, siūlo nebent taisysi gaminį. Manau, mažai kas apie tai žino, tačiau tikrai turėtų”, – rašo Jorigis.

Įrenginiai trečiosioms šalims į Lietuvą gali patekti

Ieškodami pigiausių sprendimų, kai kurie pardavėjai perka mobiliuosius įrenginius ne iš gamintojų ar tiesioginių platintojų. Taip LRT.lt sako nenorėjęs prisistatyti mobiliųjų įrenginių ekspertas. Pasak jo, tai gali būti užsienio mobiliojo ryšio operatorių salonuose nurašyti mobilieji įrenginiai, ilgai neišparduoti likučiai, prastai atrodantys finansinėse ataskaitose. Tokie įrenginiai gali būti parduodami pigiau ir atsirasti Lietuvos rinkose, tačiau jų sandėliavimo, laikymo sąlygoms užsienio pardavėjai daug dėmesio neskiria. Būtent dėl to jie gali būti prastesnės kokybės.

Savo ruožtu D. Paršonis sako, kad Lietuvą gali pasiekti ir trečiosioms šalims skirti įrenginiai, kurių kokybės reikalavimai gali būti mažesni.

„Anglų kalboje egzistuoja terminas „grey import“ (liet. pilkasis importas), kuomet prekės gaunamos ne iš tiesioginio platintojo, iš kurio Europoje ar kitame regione yra įprasta pirkti vieno ar kito gamintojo produktus. Kiekvienas pardavėjas ieško maksimalios naudos, ir tik nuo jo paties vidinių standartų priklauso, kiek dėmesio jis skiria atsivežamų gaminių kokybei.

Nemažai susirūpinimo Lietuvoje jau yra sukėlę ir ne technologijų produktai. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad kai kurie gamintojai arba pardavėjai Europos kavos biržose, kaip sako žmonės, nusiperka „pjuvenų“ – nekokybiškos kavos ar net jos atliekų. Taip pat būna su daugeliu prekių. Tiek su jų medžiagomis, tiek ir su pačiais gaminiais“, – kalba D. Paršonis.

Pasak jo, kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, amerikiečių „Apple“, labai griežtai prižiūri savo techniką, platinimo kanalus, tad jei produktas yra originalus, net jei įvežtas „pilkojo importo“ būdu, jis bus visiškai identiškas.

„Tačiau yra gamintojų, kurie į savo kokybės kontrolę žiūri šiek tiek aplaidžiau, ypač mažiau girdėtos įmonės, tad tarp jų gaminių gali būti ir mažiau kokybiškų. Kartais kai kurios įmonės tam tikrai rinkai skirtam produktui netgi sąmoningai gali taikyti šiek tiek mažesnę kontrolę.

Yra firmų, kurios veža į Afriką ar Vidurio Azijos valstybes, kur svarbiausia yra kaina, funkcionalumas nėra toks svarbus, tad kartais iš išvaizdos produktai yra identiški, tačiau Europoje, JAV platinamų produktų kokybės reikalavimai yra didesni. Ir tokių produktų tikrai gali atsidurti Lietuvos rinkoje, o vartotojas, kuris nėra specialistas, atskirti, tai trečiosioms šalims skirtas produktas ar ne, – negali“, – komentuoja D. Paršonis.

Pasak D. Paršonio, nors žmonės ieško, kaip gali įsigyti prekę pigiau, saugiausias būdas yra pirkti iš oficialaus importuotojo, galbūt, palaukus įvairiausių akcijų, kainų nuolaidų. Kitas kelias, ieškant kur pigiau, anot pašnekovo, – pirkti įrenginius iš oficialių platintojų gretimose šalyse. „Tarkime, Lenkijoje rinka yra didesnė, tad vienoks ar kitoks įrenginys gali kainuoti pigiau“, – sako jis.

Tikina pardavinėjantys tik ES rinkai skirtus telefonus

„Pigu.lt“ rinkodaros vadovė Giedrė Vilkė teigia, kad parduotuvės tiekėjai yra patikrinti ir jie užtikrina, kad prekės skirtos ES rinkai.

„Jau 11 metų dirbame tik su patikrintais elektroninių ir kitų prekių tiekėjais, kurie užtikrina, kad „Pigu.lt“ parduodamos prekės būtų skirtos ES rinkai. Mes nešame teisinę atsakomybę už kiekvieną parduotą prekę, todėl itin atidžiai atrenkame tiekėjus ir užtikriname, kad prekės atitiktų rinkos reikalavimus.

Tiesa, esame gavę kelias pirkėjų užklausas ir prašymus į prekių asortimentą įvesti prekes, kuriomis neprekiauja kiti Europos tiekėjai. Tačiau tokie atvejai yra itin reti, vykdomi tik atsižvelgus į pirkėjų poreikius ir pats pirkėjas yra iš anksto apie tai informuojamas. Iš dabar „Pigu.lt“ asortimente esančių 900 aktyvių telefonų modelių tokių išskirtinių prekių gali būti iki penkių“, – kalba G. Vilkė.

Pašnekovė tikina, kad brokuotų prekių „Pigu.lt“ pasitaiko itin retai, o pirkėjams tokiu atveju atlyginami nuostoliai.

„Gauname didelius prekių kiekius ir, deja, negalime jų visų fiziškai patikrinti, kad prekė pasiektų pirkėją nepažeista pakuote, visiškai nauja. Kol kas esame susidūrę tik su vienu atveju, kai tiekėjo prekių siuntoje aptikome brokuotą telefoną. Rinkoje pasitaiko tokių netyčinių atvejų, bet tiek mes, tiek kiti oficialūs pardavėjai itin stengiasi, kad to nebūtų. Jei jau taip nutinka, pirmiausia nuostoliai grąžinami pirkėjui, o tada jau atskirai aiškinamasi su tiekėju.

Todėl skleisti kalbas, kad elektroninės parduotuvės platina nekokybiškas prekes, yra faktinė klaida. Žinoma, tokių kalbų pasitaiko, tačiau esant bet kokiems argumentams ir įrodymams, mes imamės atsakomybės ir sprendžiame susiklosčiusią situaciją. Kilus bet kokiam įtarimui visada skatiname pirkėją pirmiausiai kreiptis į mus – kolegos išsiaiškins problemos priežastį ir pasiūlys jos sprendimą“, – teigia G. Vilkė.