Šiaulių apskrityje nuo erkinio encefalito mirė penkias paras gydytas vyras. Ligoninėje dėl savo gyvybės kovoja ir ugniagesys, nukentėjęs nuo šio mažo nariuotakojo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) preliminariais duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja: per pirmąjį šių metų pusmetį (sausio – birželio mėnesius) erkiniu encefalitu susirgo daugiau kaip 90 asmenų – tai trečdaliu daugiau nei registruota šios ligos atvejų pernai per tą patį laikotarpį (61 atvejis). Apie pavojingąjį erkinį encefalitą papasakojo mokslų daktarė, ULAC entomologė Milda Žygutienė.

Kas yra erkinis encefalitas ir kaip juo užsikrečiama?

Erkinis encefalitas – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Erkinio encefalito sukėlėjai nuolat cirkuliuoja gamtoje – virusai persistuoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir voragyvių (erkių) organizmuose.

Europoje ir Lietuvoje dažniausiai užsikrečiama įkandus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkių randama visuose Lietuvos rajonuose. Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė.Didesnį pavojų susirgti turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai. Taip pat užsikrėsti galima vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Kokie simptomai lydi šią ligą?

Pirmuosius erkinio encefalito simptomus žmogus pajaučia ne iš karto. Inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 28 dienų, vidutiniškai 7–14 dienų. Pirmieji erkinio encefalito požymiai panašūs į gripo: pakilusi temperatūra, nuovargis, bendras silpnumas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, gali būti pykinimas, kartais viduriavimas. Paskui eina „tariamo pasveikimo“ periodas, kuris trunka 1–21 dieną (vidutiniškai 7 dienas), vėliau prasideda antroji ligos fazė, kurios metu nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.

Ligos metu žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo nuo šios ligos nėra. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą šiai ligai.

Kokios ligos pasekmės?

Mirštamumas nuo erkinio encefalito siekia 0,5–4 proc. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių šia pavojinga liga, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.

Kaip apsisaugoti nuo šių pavojingų parazitų?

Pirmiausia reikia paminėti tinkamą parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūrą. Žolė turi būti šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, menkaverčiai krūmai – iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė – išvežamos arba sudeginamos, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys prie vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių, –praplatinami. Taip pat turi būti reguliuojama ir graužikų populiacija. Tačiau efektyviausia erkinio encefalito prevencinė priemonė – skiepai. Tarkime, Austrijoje po visuotinės žmonių vakcinacijos (pasiskiepijo 80–90 proc. gyventojų) susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo 12 kartų.

Vakcinaciją rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Žmogus tampa visiškai apsaugotas nuo erkinio encefalito praėjus 2 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo. Po visos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 proc. skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnų titras.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?

Jei įsisiurbė erkė, galite ją ištraukti paprasčiausiu pincetu. Prieš traukdami erkę nenaudokite riebalų ir kitų medžiagų, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina jos mitybą. Erkę svarbu pincetu suimti kuo arčiau žmogaus kūno odos ir nesukiojant staigiu judesiu traukti į viršų, įkandžio vietą dezinfekuoti. Įkandimo vietą ir savo savijautą rekomenduojama stebėti mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai.

Ištrauktos erkės į laboratoriją vežti tyrimams neverta, nes, įkandus parazitui, efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo ligos, nėra.

Individualios apsaugos priemonės

• Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.
• Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, prigludusiais prie riešo rankogaliais, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
• Repelentais (nariuotakojus atbaidančiomis medžiagomis) apdorojamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apipurkšti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
• Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.