Nors avarijų ir jose žuvusiųjų bei sužeistųjų Lietuvoje kasmet vis mažėja, saugaus eismo specialistams kelia nerimą kita sritis – net 4 iš 10 dešimties visų keliuose žuvusių žmonių yra pėstieji. Nemažai daliai jų kelionė baigiasi tragiškai dėl to, kad vairuotojai juos pastebi per vėlai. Ar įmanoma to išvengti? Pasirodo, pėsčiųjų saugumui įtakos turi net jų dėvimų drabužių spalva.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, iš 170 praėjusiais metais keliuose žuvusių eismo dalyvių net 68 buvo pėstieji, 45 iš jų žuvo tamsiu paros metu. Tiesa, daugiausiai (25 proc.) pėsčiųjų žuvo ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad vairuotojai nepasirinko saugaus greičio.

Tačiau dėl to, kad pėstieji bei dviratininkai nesegėjo atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų, įvyko 15 proc. visų tragiškų avarijų.

Pėstiesiems derėtų prisiminti, kad atšvaitai atspindi žibintų šviesą, tad juos reikėtų kabinti tokiame aukštyje, kuriame šviečia automobilio žibintai – apie 50–80 centimetrų nuo žemės. Geriausia naudoti daugiau nei vieną: apjuosiamus atšvaitus dėti ant riešo ir ant kojos žemiau kelių, o prisegamus – ant drabužių kelių aukštyje.

JAV Kornvelio universiteto atlikti tyrimai rodo, kad tamsiai apsirengę žmonės beveik dvigubai dažniau rizikuoja patekti po ratais, nei vilkintys ryškesnių ir šviesesnių spalvų drabužius.

Štai, raudonos spalvos drabužis matomumą, lyginant su mėlyna, padidina apie 45 proc. Baltai apsirengęs žmogus naktį vairuotojo bus pastebėtas triskart didesniu atstumu nei tas, kuris vilki tamsiai mėlyną ar juodą striukę.

To paties tyrimo metu nustatyta, kad 97 km/val. greičiu važiuojančio automobilio vairuotojas pėsčiąjį su atšvaitu pastebi iki jo likus 150 metrų ir turi visas galimybes sustoti. Jeigu žmogus nesegi atšvaito, tačiau yra apsirengęs baltai, jis pastebimas likus 55 metrams – tada tik vairuotojo reakcija lemia, ar automobilis spės sustoti.

„Keliai skirti visiems eismo dalyviams, ne tik automobiliams: čia važinėja ir dviratininkai, šaligatviais vaikšto pėstieji. Nors ne visada autobuso vairuotojas pagalvoja, kaip jaučiasi dviratininkas, kai jis lenkiamas pusmetrio atstumu, ir ne visada be atšvaitų einantis pėsčiasis žino, kad vairuotojams yra praktiškai nematomas. Tačiau priešingai nei į kelią išbėgantys gyvūnai, žmonės visada yra pajėgūs suvokti savo veiksmus ir turėtų būti atsakingi už vienas kito saugumą lygiomis dalimis“, – mano draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Žinomas lenktynininkas, „Porsche Driving Academy“ vadovas Robertas Kupčikas teigia, kad žiemą kelio dangą įvertinti sunku: kartais juodas asfaltas būna padengtas plonu ledo sluoksniu, kurį itin sunku pastebėti tamsiuoju paros metu.

„Todėl žiemą visiems patariu būti atsargesniems ir važiuoti lėčiau, bet būti užtikrintiems. Keliuose dažnai pasitaiko provėžų, iš kurių išvažiuojant lengva paslysti. Todėl geriau kelis kilometrus pavažiuoti lėtesniam automobiliui iš paskos nei rizikuoti jį lenkti ir sukelti avariją“, – teigia jis.

R.Kupčikas pataria nebijoti smarkiai stabdyti – visi šiuolaikiniai automobiliai turi stabdžių antiblokavimo sistemas (ABS), kurios neleidžia ratams užsiblokuoti. Dėl to vairuotojas, net ir maksimaliai stabdydamas, vis dar gali vairu kontroliuoti automobilio trajektoriją.

Be to, jis pataria žiemą dažniau patikrinti slėgį padangose. „Žiemines padangas daugelis montuoja, kai dar būna gana šilta, o atšalus orams padangų slėgis sumažėja. Jeigu montavote padangas spalio mėnesį ir pripūtėte 2 barus, šiandien slėgis gali tebūti 1,5 baro, o tai smarkiai blogina automobilio valdymo ir stabdymo savybes“, – aiškina R.Kupčikas.