LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pasak amerikiečių mokslininkų, popiečio miegas gali išspręsti nuolatinio neišsimiegojimo problemą, tačiau žmonėms, kurie turi nemigą ar dažnai prabunda naktį, popiečio miegas gali pabloginti naktinį miegą, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja neurologė Dalia Matačiūnienė. Jos teigimu, svarbus ne išmiegotų valandų skaičius, bet reguliarus miego režimas.
Miegas – tarsi banko sąskaita: netekai vienos valandos pirmadienį, bet kompensavai ją net keliomis šeštadienį. Atrodytų, kad tai sėkmingas rezultatas, tačiau mokslininkai mano kitaip. Mičigano universiteto Miego sutrikimų centro ekspertai nustatė, kad kasdien miegant bent valandą mažiau nei įprastai žmogui vėliau reikia keturių dienų pakankamo poilsio.
Dažniausiai miego trūkumą bandoma kompensuoti per dvi savaitgalio dienas. Vis dėlto miegojimas iki vidurdienio ar ilgiau išbalansuoja miego režimą, o tai neigiamai veikia įvairias organizmo sistemas. Tiesa, prieš metus švedų mokslininkai skelbė kiek kitaip: pasak jų, savaitgaliais susirinkti per savaitę neišmiegotas valandas įmanoma.
D. Matačiūnienė sako, kad šioje situacijoje svarbiausia skirti trumpalaikį ir ilgalaikį miego trūkumo poveikį organizmui.
„Kai miegame per trumpai naktį, tai, žinoma, kitą dieną esame ne tokie darbingi, pablogėja reakcija, gali būti nuotaikos svyravimai, išsireguliuoja apetitas – tokius greituosius poveikius tikrai jaučiame, bet ir lengviau kompensuojame išsimiegoję kitą naktį.
Paslėpti poveikiai, kurie labiau susiję su mūsų kūno medžiagų apykaita yra tai, apie ką šnekama atliktame amerikiečių mokslininkų tyrime, kuriame pastebėta, kad miego trūkumas yra susijęs su didesne nutukimo, cukrinio diabeto, depresijos, spaudimo ir kraujospūdžio reguliacijos rizika. Miego trūkumas taip pat susijęs su pagreitėjusiu smegenų senėjimų, dimensijų atsiradimu ir atminties problemomis“, – akcentuoja pašnekovė.
Naujajame amerikiečių tyrime pabrėžiama ne tik miego trūkumo žala organizmui, bet ir reguliaraus režimo nebūvimas. D. Matačiūnienė pataria – turint galimybę reikia siekti kuo reguliaresnio režimo.
„Rytinis atsikėlimas panašiu metu tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, yra labai svarbus mūsų miego ritmui, nes melatonino išsiskyrimas ir vėlyvesnis atsikėlimas gali išreguliuoti miego režimą. Žiūrint iš sveikatos pusės, būtų gerai kuo mažiau nukelti atsikėlimą savaitgalį, bet, jeigu žmogus turi nuolatinį miego trūkumą, tai tada tikrai, ką parodė pernykštis tyrimas, geriau atsimiegoti ir bent kiek nors turėti daugiau to miego nei visada miegoti po penkias valandas. Tai gresia padidėjusiu mirtingumu, ką parodė pernykštis švedų tyrimas“, – pabrėžia gydytoja.
Pasak amerikiečių mokslininkų, trumpas popiečio miegas yra viena iš išeičių, galinčių spręsti nuolatinio neišsimiegojimo problemą – geriau kasdien pamiegoti po papildomas dvidešimt minučių, nei tris ar keturias valandas savaitgalį.
Nors šis būdas yra naudingas, tačiau, D. Matačiūnienės aiškinimu, tinkamas ne visiems. „Pastebima, kad popiečio miego poreikio mes neturėtume jausti, jeigu pakankamai išsimiegame naktį. Visi, kurie dirba, nėra vaikai ar pensininkai, tikrai turėtų visą laiką miegoti naktį. Jeigu naktį miegame nepakankamai, tai popiečio miegas galėtų tapti išeitimi, tačiau žmonėms, kurie turi nemigą, sunkiau užmiega ir prabunda naktį, popiečio miegas naktinį miegą gali pabloginti“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Nors patarimų kiek ir kada reikėtų miegoti iš pirmo žvilgsnio apstu, pašnekovės aiškinimu, ne tiek svarbu, kada einama miegoti ir kiek valandų išmiegama (tai priklauso nuo kiekvieno poreikių), svarbiausia, kad miegas būtų stabilus.
„Yra paskelbtos tarptautinės miegojimo rekomendacijos pagal amžiaus grupes. Žmonėms nuo 18 iki 60 metų rekomenduojama miegoti nuo septynių iki devynių valandų, tiek turėtų suaugęs žmogus išmiegoti, tačiau kiekvienas žmogus turi savo individualų poreikį, kurį pajunta per gyvenimą, nes vieniems užtenka ir septynių valandų, kad gerai jaustųsi, kitiems prireikia ir aštuonių, bet nuolat miegoti mažiau nei septynias valandas per naktį retai kada pakanka. Kada eiti miegoti – taip pat priklauso nuo mūsų“, – LRT RADIJUI sako D. Matačiūnienė.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
Evelina Želvytė
