Žmonės neatsikrato įpročio deginti seną žolę ir taip atsikratyti savo pernykščio neveiksnumo, kai žolė nebuvo nušienauta.

Pavasaris, budinantis gamtą ir suteikiantis vilties, ugniagesiams iš tiesų tampa prakeiksmu – nepaisydami draudimų, žmonės degina pernykštę žolę, meldus, nendres ir išdžiūvusius krūmus. Skaičiuojama, kad sąmoningi sausos žolės padegimai sudaro apie 70 procentų visų pievų gaisrų. Pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko Jūrio Targonsko, vos atšilus orams žolė deginama neatsižvelgiant į žalą gamtai, nepaisant jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų, rizikuojant savo bei kitų žmonių sveikata ir gyvybe.

Ar šiuo pandemijos laikotarpiu situacija nepasikeitusi?

Turėdami omenyje dabartinę situaciją, susiklosčiusią Lietuvoje, galime teigti, kad žolės deginimo viruso epidemija jau daugelį metų kiekvieną pavasarį kyla Lietuvoje ir jai išnaikinti priemonių, deja, nėra. Nei baudos, nei prevencinės priemonės, netgi paskelbtas pandemijos pavojus žmonių nesulaiko nuo šios piktadarystės. Su nerimu žvelgiame į šias ateinančias dvi savaites, kurios bus pats darbymetis.

Šiemet ugniagesiai jau daugiau kaip 350 kartų skubėjo gesinti degančios žolės. O savaitgalį Lietuvoje kilo dar 179 žolės gaisrai, išdegė 194 hektarai. Penktadienį šalyje užfiksuoti 62 žolės gaisrai, juose išdegė 106,5 hektarų. Šeštadienį per 86 gaisrus išdegė 70,5 hektarų žolės, sekmadienį kilo 31 gaisras, kuriuose išdegė apie 17 hektarų. Iš 179 per savaitgalį kilusių gaisrų 121 kilo pievose, jose išdegė beveik 186 hektarai. Labiausiai nuo gaisrų nukentėjo Vilniaus apskritis – užfiksuotas 71 gaisras, išdegė daugiau nei 141 hektaras žolės. 26 gaisruose Kauno apskrityje išdegė daugiau nei 4 hektarai pievų. Alytaus apskrityje 17 gaisrų išdegė daugiau nei 18 hektarų pievos, o Utenos apskrityje 17 gaisrų suniokojo beveik 8 hektarus pievos. Kitose savivaldybėse kilo po keletą gaisrų, kuriuose išdegė po šimtą ir daugiau arų teritorijų.

Jau turime ir žmonių aukų – Trakų rajone žuvo, įtariama, žolę deginęs vyras. Pranešimas apie gaisrą Čiukiškių kaime buvo gautas 14.32 val. Nuo deginamos žolės užsidegė medinis sandėliukas, atvykę ugniagesiai ant žemės šalia jo rado be sąmonės gulintį vyrą. Į įvykio vietą atvykę medikai konstatavo vyro mirtį. Pirminiais duomenimis, vyras kartu su sūnumi degino pernykštę žolę.

Kodėl žmonės degina žolę? Juk mitas, kad išdeginus pievą ji pagerės, paneigtas?

Sausą pernykštę žolę žmonės uždega tyčia, tikėdamiesi, kad išdegusiuose plotuose ji greičiau sudygs, o vasarą bus galima ją lengviau nušienauti. Daugelis nežino, kad liepsna per sausą žolę plinta žaibišku greičiu, o užgesinti ją yra labai sunku. Didžiausios nelaimės nutinka, kai sausos žolės gaisras išplinta dideliame plote, liepsna iškyla iki metro aukščio ir dar daugiau. Aitrūs dūmai labai greitai apsvaigina netoli ugnies esančius žmones, jie praranda sąmonę ir, nukritę ant žemės, užsidegus drabužiams, kartais net mirtinai apdega. Pastebėjus degančios žolės plotus būtina reaguoti skubiai, apie gaisrą pranešti ugniagesiams. Nedidelius degančios žolės plotus reikėtų stengtis užgesinti patiems, žolę užplakant medžių šakomis ar kitomis priemonėmis.

Kokia praėjusių metų statistika?

Ji dar kartą įrodė, kad pernykštės žolės gaisrai labai pavojingi, nes nekontroliuojama liepsna gali lengvai persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų, o kaip parodė praėjusių metų patirtis – supleškinti ir ištisus kaimus. 2019 m. balandžio 25 d. Šalčininkų rajone, Dieveniškių seniūnijoje, Krakūnų kaime, kilo milžiniškas gaisras. Ten degė visa gatvė – net 14 pastatų. Netrukus Trakų rajone, Rūdiškėse, užsidegė 10 pastatų: vienas ūkinis ir 9 sandėliukai. Tą pačią dieną Zarasų rajone, Stelmužės kaime, sudegė 5 pastatai. Balandžio 24 d. dėl padegtos žolės ir šiukšlių supleškėjo 9 pastatai Panevėžio ir Rokiškio rajonuose ir per 20 hektarų miško Mažeikių rajone. Tuomet per tris paras šalyje sudegė 41 pastatas ir 177 hektarai atvirų teritorijų.

Iš viso pernai atvirose teritorijose kilo 4 980 gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,2 tūkst. hektarų. Tokių gaisrų gesinimas kainuoja daug, o užgesinti juos sudėtinga. Dažniausiai arti nėra vandens šaltinių, ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, genda brangi technika, ugniagesiai išeikvoja daug fizinių jėgų. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, jie ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, pasistengti ją užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Primename, kad už sausos žolės deginimą gyventojams gresia baudos nuo 30 iki 300 eurų.