„Galėčiau parašyti knygą apie kaltę, – sako į vaikų raidos tyrimus ir mokymus orientuoto Bingo vaikų darželio, priklausančio Stanfordo universitetui, mokytojas Tomas Limbertas. – Tėvų, ypač dirbančių ir vienišų, elgesį labai dažnai nulemia kaltės jausmas.“

Pasak T. Limberto, tėvai perka vieną žaislą po kito paprasčiausiai norėdami nuraminti sąžinę dėl to, kad per mažai laiko skiria savo vaikams.

Deja, mėginimai šią spragą užpildyti plastiko gabalu paprastai suveikia priešingai. „Pagrindiniai ir svarbiausi vaiko žaislai yra jo tėvai“, – sako vaikų raidos ekspertė, knygų autorė dr. Steveanne Auerbach.

Jos teigimu, geriausi žaislai tie, kurie didina tėvų ir vaikų tarpusavio sąveiką. „Vaidybiniai žaislai – puiku, nes žaisdami jais vaikai kuria istorijas, o tėvai turi progą sužinoti, apie ką galvoja jų vaikai, – aiškina ji. – Tokį žaislą galima pasigaminti patiems iš kojinės ar virtuvinės pirštinės.“

T. Limbertas su tuo visiškai sutinka. „Vaikų darželyje naudojame daug įvairių elementarių medžiagų: molį, kaladėles, vandenį, smėlį, LEGO, dažus. Tai medžiagos, iš kurių vaikai gali padaryti, ką tik nori: jomis naudodamiesi jie visiškai atsiskleidžia. Jų neprašome pateikti jokio konkretaus rezultato.

Skatiname vaikus daryti viską, kas padėtų jiems sukurti kaskart ką nors nauja. Tėvų ir mokytojų vaidmuo – jų kūrybą įvertinti ir nuolat teirautis, pavyzdžiui, apie ką vaikas galvojo darydamas arba ką jam primena“, – sako jis.

Kažin ar rasite bent vieną etiketę, kurioje nebūtų kalbama apie visokeriopą pakuotėje esančio ryškiaspalvio, garsus leidžiančio ir vibruojančio objekto naudą besiformuojančiai asmenybei.

Rašinio autorė D. Bohn pažymi, kad žaislus kuria ištisos specialistų komandos: žaislai turi stimuliuoti kūrybiškumą, gerinti rankų ir akių koordinaciją, lavinti klausą. Keista – kaip tie, kurie gimė iki aštuntojo dešimtmečio, išmoko patys užsirišti batraiščius? Ką jau kalbėti apie tai, kad buvo ir tokių, kurie kūrė simfonijas, keliavo į kosmosą ir išradinėjo vaistus nuo pražūtingų ligų, ironizuoja ji.

Tyrimų duomenimis, ryškios spalvos, garsai ir tekstūrų įvairovė padeda kūdikiams pažindintis su pasauliu. Tokio pobūdžio stimuliatorių apstu daugelio namuose. Tokie žaislai „dirbtinai traukia dėmesį“, sako T. Limbertas. „Vaikai greitai nuo jų pavargsta. Žaislai turėtų skatinti vaikus galvoti, o ne vien spaudyti mygtukus.“

Šeimos psichologas ir knygų autorius Johnas Rosemondas tvirtai sutinka su šia mintimi. „Apskritai, parduotuvėje pirkti žaislai yra praktiškai beverčiai“, – rašo jis. Jo teigimu, vos vieną funkciją atliekantys žaislai, kaip antai visokie traukinukai, greitai mažiems vaikams pasidaro nuobodūs, juolab, kad jie neskatina nei jų kūrybiškumo, nei vaizduotės.

O. Albeik/Unsplash nuotr.

J. Rosemondas rekomenduoja tėvams rinktis laiko išbandytus žaislus: kaladėles, LEGO konstruktorius, kreideles, dažus, pritaikytus piešti rankomis, ir, žinoma, lėles. Lavėjant vaikų vaizduotei ir gebėjimui šiuos žaislus skirtingai vertinti ir pritaikyti pagal savo amžių, su jais vaikai gali žaisti metų metus.

„Kūrybiškumą skatinantys žaislai – tai kasdien naudojami daiktai, pavyzdžiui, tuščios dėžės, mediniai šaukštai, puodai ir keptuvės, tuščios birių produktų dėžutės, seni mamos ir tėčio drabužiai. Kūdikis labiau džiaugsis žaisdamas su bet kuriuo iš šių daiktų negu su brangiu išlieto plastiko gabalu“, – teigia psichologas.

Dr. S. Auerbach jam pritaria. „Rekomenduoju žaislus, kurie įdomūs savaime, o ne sukurti tam, kad atliktų kažkokią funkciją. Pirkite tokius <žaislus>, kurie priverstų vaikus mąstyti, pavyzdžiui, dėliones, konstruktorius iš susineriančių detalių ir paprasčiausius žaidimus“, – siūlo ji.

Nedera atsilikti

Norite tikėkite, norite ne, tačiau dar viena priežastis, kodėl tėvai savo vaikams perka krūvas žaislų, – jie mano, kad taip reikia. Paviešėję pas draugus, kurie taip pat augina vaikus, daugelis tėvų pajunta savotišką spaudimą ir tuojau pat lekia į parduotuvę, tarytum šlamšto namuose dar būtų maža.

„Pamačiusi, kiek daug žaislų turi mano draugės vaikai, pasijutau blogiausia mama pasaulyje, nes mano dukra jų teturi tik nedidelį krepšelį“, – prisimena vieną dukrą auginanti Jennifer Cummings. Panašų poveikį tėvams daro ir tokios artimųjų pastabos kaip „Koks nerealus vėžlys – būtinai ir jūs nusipirkit!“ arba „Ji dar neturi savo virtuvėlės?!“

Kad ir kaip būtų gaila, į namus parneštas naujausios kartos niekniekis dažnai mūsų mažiesiems sukelia pernelyg didelę vizualinę stimuliaciją, teigia J. Cummings. „Kuo daugiau žaislų dukrai duodavome, tuo ji darydavosi irzlesnė ir tuo greičiau ją apimdavo nuobodulys“, – sako ji. Dr. S. Auerbachas nurodo pastebėjusi, kad ir kiti vaikai nuo žaislų gausos pavargsta.

„Jei perkate per daug, vaikas bus pernelyg apkrautas ir pernelyg stimuliuojamas“, – aiškina ji. Kad kūdikis nenuobodžiautų, specialistė rekomenduoja ne pirkti dar ir dar žaislų, o patiems žaisti su vaikais. „Su vaiku kurkite santykius, paremtus nevaržoma abipuse sąveika“, – pataria ji. Tad išjunkite antytės garsą ir patys ją pamėgdžiokite kartu su vaiku.

Kyla klausimas – kodėl iš pažiūros nykūs nutrinti buities daiktai kūdikių dėmesį traukia labiau negu nauji įspūdingi įtaisai? „Vaikai yra smalsūs, – sako J. Limbertas. – Miške jie mielai žaistų su šakelėmis ir purvu. Jie nori tyrinėti aplinką; taip jie mokosi. Jie viską judina, ant visko lipa. Būtent todėl paprastos medžiagos – labai vertingos.“

Kiti specialistai įsitikinę, kad žaisti su telefonais, virtuvės reikmenimis, senais drabužiais ir pan. mažyliai mėgsta todėl, kad taip jie gali pamėgdžioti savo tėvus. Šitaip vaikai mokosi elgtis kaip suaugusieji.

Dabar jau žinote, kad plastikiniai indeliai ir pirštų dažai – tai viskas, ko reikia jūsų vaikui, kad užaugęs galėtų tapti raketų mokslo specialistu, rašo D. Bohn. Šiaip ar taip, jūsų sofa vis dar labiau primena pliušinių žaislų krūvą, o ne sofą. Nors ketinimų būta gerų, mažylio seneliai, Kalėdų Senis ir jūsų kreditinė kortelė akivaizdžiai susimokė, kad jūsų svetainėje įsivyrautų žybsintis ir kniaukiantis chaosas. Ką daryti? Atsakymas susideda iš trijų paprastų žodžių: dovanokite, rotuokite, mainykitės.

Iš didžiulės žaislų įvairovės kiekvienas vaikas atsirenka savo favoritus. Juos atidėkite į šalį, o likusius, tokius, kurie vaiko jau seniai nebedomina, sudėkite atskirai. Paskambinkite į artimiausius vaikų globos namus. dienos centrą ar moterų namus ir pasiteiraukite – galbūt jiems tie žaislai praverstų? Išbandykite komiso paslaugą, sudalyvaukite blusturgyje. Galų gale, atiduokite nebereikalingus žaislus kaimynų vaikams.

Jei atsisveikinti su sunkiai įgytais žaislais jums būtų per sunku, paslėpkite juos. Sukraukite pusę žaislų į dėžes – taip ne tik sumažinsite netvarką, bet, po kiek laiko tas dėžes išsipakavę, iš naujo patirsite atradimo džiaugsmą. Tada supakuosite kitą pusę. Radę „naują“ žaislą savo žaislų krepšyje, vaikai neapsakomai apsidžiaugia. Net ir vyresnio amžiaus vaikai nudžiunga iš naujo atradę savo seną ir seniai pamirštą, bet kadaise labai mėgtą daiktą. Rotuodami žaislų kolekcijas ne tik turėsite namuose daugiau erdvės, bet ir sutaupysite pinigų, pažymi rašinio autorė.

Visi tėvai žino: vienintelis žaislas, reikalingas jūsų vaikui, yra kito vaiko žaislas. Todėl daug kur populiaru organizuoti vadinamąsias žaidimų grupes, kai vaikai renkasi pažaisti vis kito vaiko namuose. Linksma būna visiems. Na, gal išskyrus tėvus, kuriems tą savaitę tenka būti žaidimų grupės šeimininkais. Kodėl nesusitarus, kad kaskart į žaidimų grupę vaikas atsineštų penkis žaislus mainams?

Markeriu ant suneštų žaislų užrašykite vaikų inicialus ir sumeskite visus žaislus į krūvą – tegu vaikai po vieną iš eilės traukia. Naujaisiais žaisliukais mažieji galės džiaugtis visą savaitę – iki kito karto. Nieko neprarandate, gaunate penkis naujus žaislus, negana to, neišleidžiate nė cento!