Visi žmonės skirtingi, todėl ir vaistų poveikis gali būti nevienodas.

Kad išgėrus alkoholio sėsti prie vairo negalima, žino kiekvienas vairuotojas. Tačiau tik vienas kitas susimąsto, kad net ir homeopatiniai, iš žolelių pagaminti vaistai gali sukelti mieguistumą ar pabloginti reakciją – tuo tarpu vairuoti sergant ar apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų draudžia ir Kelių eismo taisyklės.
Apibrėžto nurodymo nevairuoti, pavartojus vienų ar kitų medikamentų, Kelių eismo taisyklėse nėra. Tačiau kai kurių vaistų sudedamosios dalys gali veikti psichiką taip pat kaip narkotinės medžiagos. Reikėtų atkreipti dėmesį į psichotropinius (tarp jų ir raminamuosius) vaistus, kadangi jie tiesiogiai veikia žmogaus mąstymą ir reakciją.
„Amerikiečių mokslininko P. Dischingerio atliktas tyrimas rodo, kad net 61,5 proc. vairuotojų vartoja bent vienos rūšies medikamentus. Su amžiumi vartojamų medikamentų daugėja. O medikamentų poveikis vairuotojų, vyresnių nei 45 metų, centrinei nervų sistemai drastiškai didina eismo įvykio sukėlimo tikimybę“, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnas Vitalijus Šufinskas.
Pasak specialisto, to paties tyrimo duomenimis, vartojantys vienos rūšies centrinę nervinę sistemą veikiančius medikamentus, turi 1,89 karto didesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, vartojantiems dviejų rūšių tokius medikamentus ši tikimybė išauga iki 4,23 karto, o vartojantiems daugiau nei dviejų rūšių – net iki 7,99 karto.
Vaistai nuo peršalimo ar galvos skausmo, nors atrodo visai nekaltas dalykas, gali turėti įtakos vairavimui. Didesnė koncentracija nervų sistemą veikiančių vaistų vairuotojų kraujyje gali neabejotinai veikti žmogaus fiziologiją. Svarbu atkreipti dėmesį, kokios cheminės medžiagos sudaro vaistus, kiek jų vartota, kaip dažnai. „Visi žmonės skirtingi, todėl ir vaistų poveikis gali būti nevienodas.
Tam turi įtakos amžius ir kitos fizinės ypatybės. Būtent dėl to sudėtinga tiksliai apibrėžti, kokie vaistai ir koks jų kiekis pavojingi vairuojant. Prieš sėsdamas prie vairo kiekvienas vairuotojas turėtų perskaityti vaistų vartojimo instrukciją, kurioje paprastai būna parašyta, ar jį galima vartoti vairuojant“, – vairuotojų dėmesį atkreipia V. Šufinskas.
Centrinę nervų sistemą veikiantys medikamentai skirstomi į penkias pagrindines grupes: narkozę sukeliančios medžiagos, psichotropiniai vaistai, narkotiniai analgetikai, migdomieji vaistai, vaistai nuo epilepsijos. „Vaistų vartojimas kartais gali prilygti vairavimui išgėrus, tačiau ne visuomet. Skirtingi vaistai skirtingo amžiaus žmonių grupes veikia skirtingai, todėl vairuotojai turėtų vengti medikamentų, vartojamų ne pagal gydytojo paskyrimą“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras.
Iš esmės visi vaistai, kurie sukelia mieguistumą, blogina koncentraciją, reakciją ar dėl kurių juntamas bet koks nenormalus poveikis. Tai gali būti ir akių lašai, išplečiantys akių vyzdžius, dėl kurių suprastėja regėjimas; vaistai nuo aukšto kraujospūdžio ir insulinas, kurie gali sukelti galvos svaigimą ir suprastinti reakciją; vaistai nuo alergijos ar karščiavimo, kurie gali bloginti reakciją.
Taip pat prie tokių medikamentų gali būti priskirti kai kurie žolelių vaistai, kadangi jie gali sukelti mieguistumą ir pabloginti reakciją. „Kai kurios šalys vaistus, galinčius daryti poveikį vairavimui, žymi tam tikrais simboliais. Pavyzdžiui, Prancūzija vaistus skirsto į tris lygmenis ir spalvas: geltonas trikampis – būk atsargus (reikia perskaityti pakuotėje esantį lapelį ir juo vadovautis); oranžinis trikampis – būk itin atsargus (reikėtų pasitarti su gydytoju prieš vairuojant); raudonas trikampis – nevairuok (patartina pakartotinai pasitarti su gydytoju, net ir nustojus vartoti vaistus)“, – vieną iš pavyzdžių nurodo LTSA pareigūnas.
Tačiau, anot jo, ne visi vaistai žymimi simboliais. Todėl bet kokiu atveju reikėtų perskaityti vartojamo vaisto instrukciją, apie jo šalutinį poveikį ir kitą informaciją. O prieš vartojant vienus ar kitus vaistus reikėtų: – pasitarti su gydytoju ar vaistininku apie tai, kokį poveikį vairavimui gali sukelti toks vaistas; – stebėti, kaip organizmas reaguoja, jeigu buvo padidinta vartojamų vaistų dozė; – visada perskaityti pakelyje esantį lapelį; – vartojant vaistus nuo psichikos sutrikimų, aukšto kraujospūdžio ar diabeto pasitarti su gydytoju ir išsiaiškinti, ar vartojant juos iš viso galima vairuoti; – niekada nemaišyti vaistų su alkoholiu, kadangi net ir viena stiklinė alaus ar vyno gali smarkiai sustiprinti vaistų raminamąjį efektą; – nepamiršti, kad net jeigu nauji vaistai ir neturėtų sukelti vairavimui nepageidaujamų simptomų, reikia įsitikinti, jog jų pavartojus tokių simptomų tikrai neatsiranda.