Ūkininkai Janina ir Bronislovas Liubomiras Vošteriai visada kartu ir puikios nuotaikos L. B. Vošterio feisbuko paskyra

– Tęsime pokalbį apie Jūsų ūkyje auginamus naudingus augalus, taip? – paklausiau skaitytojams jau gerai žinomo ūkininko Bronislovo Vošterio, kurį pagavau Širvintose.

– Tęsime, tik reikia rasti tinkamą vietą, kurioje galima būtų pasikalbėti, – sutiko ponas Bronislovas.

Svarbiausia, kad gavau sutikimą pasikalbėti, o vietos ilgai nereikėjo ieškoti. Tad patogiai įsitaisę, šiltoje patalpoje turėjome pradėti pokalbį. Pradėti, o apie ką kalbėsime, tai ir nežinojau.

– Apie ką šiandien kalbėsime? – susipratau paklausti.

– Gal atspėsite. Skanūs ir labai naudingi. Kas? – uždavė klausimą mano pašnekovas.

– Kas Jūsų ūkyje auginama, viskas skanu ir naudinga, net nežinau apie ką kalbate, – mėginau išsisukti. Pamatęs, kad neturiu supratimo, apie ką kalbėsime, ponas Vošteris pats atsakė į savo klausimą. – Grikiai. Na, apie šią kultūrą žinau šiek tiek daugiau, tačiau labai įdomu, ką apie grikius papasakos jų augintojas, kokios naudos jie iš tiesų teikia sveikatai.

– Kuo naudingi grikiai? – perklausė jų augintojas. – Pasidomėjus, kokių medžiagų yra grikiuose, apima jausmas, kad tai mikroelementų sandėlis. Juose gausu geležies, vario, boro, kalcio, kalio, fosforo, jodo, cinko, fluoro, molibdeno, kabalto, vario, boro, nikelio, B grupės vitaminų, folio rūgšties, vitaminų PP ir E, organinių rūgščių: citrinos, maleino, obuolių. Grikių kruopose yra krakmolo, baltymų, cukraus, aliejaus, riboflavino, tiamino. O lizino ir metionino kiekiu grikių baltymai pranoksta visas kitas grūdines kultūras. Juose esančios maistingosios medžiagos įsisavinamos itin lengvai ir greitai.

– Iš kokios šalies atkeliavo ši tokia naudinga kultūra? – pasidomėjau.

– Grikių tėvynė – Centrinė Azija, Himalajų kalnai. Anot mokslininkų, kultūriniai grikiai išsivystė iš laukinės adermės grikių – fagopirum tataricum. Viduramžiais (apie XV a.) grikius pradėjo įvežti į Europą, o netrukus „juodąją košę“ pamėgo tiek vargšai, tiek turtuoliai. Grikių košė nuo seno laikyta vienu sveikiausiu patiekalų, kuris ne tik pasotina ir suteikia energijos, bet ir leidžia išvengti daugelio ligų. Grikiai tinka ištvermingiems ir trokštantiems jėgos. Grikius rekomenduojama ir užsiiimantiems profesionaliu sportu, ir vaikštantiems į sporto klubus dėl bendro tonuso. Grikiai augina raumenų masę, padeda ištverti fizinius krūvius, kadangi grikiai yra puikus augalinių baltymų šaltinis, kuris dar turi dvylika amino rūgščių, kurios palaiko energiją, augimą, raumenų sintezę. Grikiai turi daugiau baltymų nei ryžiai, kviečiai ar kukurūzai.

– Paprastai pasakykite, kiek baltymų yra, pavyzdžiui, šimte gramų? – paklausiau, kad būtų aiškiau.

– Grikiuose yra maždaug 11–14 gramų baltymų jūsų minėtame kiekyje. Jie labai maistingi, dėl to grikiai labai išpopuliarėjo tarp žmonių, kurie negali kasdien pasirūpinti pakankamai įvairiu sveiku maistu. Toks maistas nebrangus ir aprūpina reikalingiausiomis medžiagomis.

– O kaip tai atsiliepia mūsų sveikatai? – vėl klausiu.

– Grikiai teigiamai veikia kepenis, žarnyną, kadangi juose yra apie 6 gramus skaidulinių medžiagų, o tai padeda greitai pasisotinti ir pagreitina maisto judėjimą virškinamuoju traktu bei apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Grikiai apsaugo virškinimo organus nuo vėžio, infekcijų, kitų neigiamų padarinių, nesukeldami oksidacinio streso virškinamajam traktui. Grikius patariama vartoti žmonėms, kurių kraujyje padidėjęs cholesterolio kiekis. Ką kamuoja osteoartritas, depresija, pilvo ertmės organų ligos – būtina į valgiaraštį įtraukti grikius. Šios kruopos ilgai užsilaiko skrandyje, tad ilgai užtikrina sotumo jausmą.

– Į tai turi atkreipti dėmesį norintys sulieknėti, taip?

– Tai lengva dieta. Nebadaujant grikiai padeda lieknėti, – pataria grikių augintojas. –Be to, reguliariai valgant grikių košę, susidaro palankios sąlygos šalinti iš kepenų akmenis. Dėl didelio rutino (vitamino P) kiekio grikiai tvirtina kraujagysles, gerina kraujotaką, tinka profilaktiškai nuo aterosklerozės, anemijos, leukemijos, išėminės širdies ligos, hipertonijos. Grikiai rekomenduojami sutrikus medžiagų apykaitai, tiems, kurių silpnos venos, kenčiantiems nuo kraujagyslių spazmų ir tinimų, dažnai trūkinėjant kapiliarams. Grikiuose yra apsauginių fenolio junginių, antioksidantų, kurie naudingi smegenims. Antioksidantai, įskaitant ir flavanoidus, randami grikių sėklose bei miltuose. Grikių kruopas patariama valgyti sergant cukriniu diabetu, grikiai turi mažą glikemijos indeksą (GI). Grikiuose esantys kompleksiniai angliavandeniai lėtai absorbuojami į kraujotaką, todėl ilgiau jaučiamas sotumo jausmas. Tai padeda kovoti su cukraus disbalansu kraujyje, kuris sukelia uždegimą, nuovargį ar net diabetą ar metabolinį sindromą.

Noriu, kad skaitytojai atkreiptų dėmesį, ką noriu pasakyti kalbėdamas apie grikius. Jei norite ilgai ir sveikai gyventi, grikiai turi būti jūsų maisto racione. Kontraindikacijų beveik nėra. Saikingai grikius turėtų vartoti tie asmenys, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas.

Grikiai savo skoniu, išvaizda, dydžiu, tekstūra panašūs į miežius, tačiau grikiuose visiškai nėra gliuteno. Grikiai ne grūdai, o sėklos.

Grikių baltymai puikiausiai pakeičia mėsą vegetarų racione, tačiau juose nėra vitamino B12, kurio yra mėsoje. Šio vitamino stygius gali sutrikdyti kepenų veiklą.
Sergant mažakraujyste, mokslininkai pataria šią priemonę: grikių kruopas pakaitinti sausoje keptuvėje (tik neprideginti) ir jas atvėsinus kavamale sumalti. Du šaukštus šių miltelių įberti į stiklinę pašildyto pieno, išmaišius palikti keletą minučių, po to išgerti. Rekomenduojama tokį gėrimą gerti tris kartus per dieną po stiklinę. Mėnesį pagėrus tokio gėrimo, geležies kiekis susinormalizuos.

– Dar kartą priminkite, kiek ir ko yra viename puodelyje virtų grikių, – paprašiau.

– Mielai. Taigi viename puodelyje yra: 155 kalorijos, 6 g baltymų, 1 g riebalų, 33 g angliavandenių, 5 g ląstelienos, 1,5 g cukraus, 86 mg mangano, 86 mg magnio, 118 mg fosforo, 6 mg niacino, 1mg cinko, 34 mg geležies, 0,13 mg vitamino B6, 24 mg folio rūgšties, 0,6 mg pantoteno rūgšties.

– Nė nežinau, kas geriau. Sėmenys, kmynai ar grikiai. Visko norisi.

– Maistas turi būti įvairus. O mano ūkyje visi minėti augalai labai naudingi ir reikalingi žmogaus organizmui. Dar ne apie visus pakalbėjome, bet gal kitą kartą.

– Žinoma, kitą kartą ir apie kitą kultūrą, ar ne? O gal dar ką nors apie linus?

– Kitą kartą apie kitą augalą, o apie kokį – paslaptis.

– Ačiū. Iki kito karto!

Ūkininką B. L. Vošterį kalbino V. Patinskienė.