Pasak neuropsichologės R.Dirvanskienės, daugiau naudos gausime iš užduočių, kurias atlikdami išmoksime ką nors naujo.

Smegenims reikia ne tik lavinimo pratimų, bet ir gryno oro bei fizinio aktyvumo“, – teigia knygos „Kaip veikia smegenys“ autorė, neuropsichologijos mokslų daktarė, Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausioji politikos analitikė Ramunė Dirvanskienė. Mokslininkė sako, kad sugebėjimas žaisti suaugus niekur nedingsta – jis virsta kūryba. O žaidimai, galvosūkiai, kryžiažodžiai, protų mūšiai gali padėti vystytis toms smegenų savybėms, kurios įprastai progresuoja silpniau.

Ar žmoguje ilgai išlieka poreikis žaisti? O gal mes patys šį poreikį tramdome?

Mokslininkai, tyrinėjantys žaidimų sritį, teigia, kad gebėjimas žaisti niekur nedingsta – suaugę tai pradedame vadinti kūrybingumu. Ir žaisdami, ir kūrybiškai mąstydami tyrinėjame, mokomės naujų įgūdžių, eksperimentuojame, sprendžiame problemas, laviname vaizduotę. Šiuos gebėjimus nepaprastai vertina daugelis šiuolaikinių profesijų.

Gimstame turėdami natūralų poreikį žaisti. Vėliau, kai susiduriame su taisyklėmis, šis poreikis slopsta. Norint, kad vaikas išaugtų kūrybiškas, rekomenduojama skatinti laisvą žaidimo formą. Vaikas tuomet ne tik renkasi žaidimo priemones, bet ir kuria jo taisykles. Mokslininkai pastebi: šiais laikais madingas perdėtas žaidimų organizavimas ir struktūrizavimas kenkia vaiko raidai. Besikišdami į žaidimus, nustatinėdami taisykles, suaugusieji ne tik apriboja vaikų gebėjimą kūrybiškai mąstyti, bet ir jų kontrolės lokusą pradeda sieti ne su vidumi, o su išore. Laisvai žaisdamas vaikas pradeda pasitikėti savo gebėjimu kurti, o pernelyg kontroliuojamas išmoksta, kad taisykles nustatinėja kiti ir jam tereikia paklusti. Taigi, nors įprastai žaismingumas siejamas su smegenų kaktinės žievės funkcijomis ir empatijos gebėjimais, labiausiai jis lavinamas per laisvą žaidimą vaikystėje.

Gal stalo žaidimai ir galvosūkiai mūsų smegenis veikia kitaip nei vaizdo žaidimai?

Poveikis smegenims priklauso nuo to, veikiama individualiai ar su kitais žmonėmis, taip pat – kokios funkcijos treniruojamos.

Pastebėta, jog žaidžiant kartu su kitais lavinami ne tik pažintiniai, bet ir bendravimo, empatijos gebėjimai. Be to, kompanijoje žaisti smagiau – žmogus labiau įsitraukia, išsiskiria daugiau vadinamųjų laimės hormonų. Taigi, nepriklausomai nuo užsiėmimo rūšies (protmūšis, stalo ar kompiuterinis žaidimas), naudingiau, jei žaidžiama kartu su kitais ir užmezgama draugystė.

Moksliniais tyrimais nenustatyta, kad tradiciniai smegenų lavinimo pratimai, pavyzdžiui, kryžiažodžiai ar sudoku, ir vaizdo žaidimai turi esminių skirtumų. Ir vienų, ir kitų poveikis apsiribojo tik funkcijomis, kurios buvo įtraukiamos žaidžiant. Tad poveikis smegenims priklauso labiau nuo gebėjimų, kuriuos reikia panaudoti atliekant užduotį, o ne nuo žaidimo formos.

Kas vyksta mūsų galvose, kai pradedame spręsti galvosūkius? Kodėl juos svarbu spręsti ir vaikams, ir suaugusiems, ypač – senjorams?

Galvosūkiai – protinė veikla, į kurią įtraukiamos ir treniruojamos skirtingos smegenų funkcijos. Kai sprendžiame kryžiažodžius, laviname žodinę atmintį ir žodyną, sprendžiant logines sekas tobulinami planavimo gebėjimai, o reakcijos žaidimai padeda su informacijos apdorojimu.

Jei nusprendėte įsitraukti į šias veiklas, verta pasidomėti, kas ir kokiu tikslu kūrė galvosūkius. Tikrai rasite proto lavinimo žaidimų, kuriuos sukūrė šią sritį tyrinėjantys mokslininkai. Tokių žaidimų nauda senėjimo atitolinimui, reabilitacijai po insulto ar smegenų traumos arba vaikams, turintiems raidos sutrikimų, yra įrodyta moksliniais tyrimais. Tačiau yra ir tokių, kurie neturi realios naudos smegenims.

Kokie galvosūkiai yra vertingi? Ko jie mus moko, kokias savybes ugdo?

Naudingiausi yra galvosūkiai, kuriuos sprendžiant įgytos žinios ar įgūdžiai vėliau gali būti pritaikomi realiame gyvenime. Dirbantiems su skaičiais pravers pratimai, lavinantys gebėjimą įsiminti ilgas skaičių sekas. Tačiau tie patys pratimai nesuteiks naudos kitiems, kurie darbe turi įsiminti daug žodžių, – tam treniruojamos kitos smegenų funkcijos. Todėl rekomenduočiau pirmiausia susipažinti su skirtingomis proto funkcijomis, įvardyti sau aktualiausias ir tik tada rinktis galvosūkius.

Daugiausia pastebimos naudos suteikia užduotys, kurias atlikdami treniruojame silpniausiai išvystytas funkcijas, o rezultatus panaudojame kasdieniame gyvenime. Taigi, jei esate filologas ir turite puikiai išlavintus kalbinius gebėjimus, o konstrukciniai – prasti, apčiuopiamos naudos jums gali suteikti vizualinių ir planavimo gebėjimų lavinimas. Ypač jei vėliau šias žinias pritaikysite, pavyzdžiui, konstruodami namelį medyje.

Kokius galvosūkius žmonėms spręsti sunkiausia?

Tuos, su kuriais nėra susidūrę ir kuriems atlikti reikia silpniausiai išlavintų gebėjimų. Tuomet galvosūkiai atrodo pernelyg sunkūs, jų vengiama. Kai atliekame lengvas, įprastas užduotis, surenkame daug taškų, jaučiamės protingi ir tai suteikia malonumo. Todėl norintiems treniruoti smegenis rekomenduočiau išbandyti naujas užduotis. Net jei tai iš pradžių atrodys sunku ar nemalonu.

Ar sprendžiant galvosūkius svarbu juos įveikti? Galbūt pats veiksmas yra naudingesnis nei rezultatas?

Svarbiausia – procesas. Jei spręsime tik lengvas užduotis ir kaskart surinksime daug taškų, netobulėsime. Daugiau naudos gausime iš užduočių, kurias atlikdami pasidomėsime papildomai ir išmoksime ką nors naujo. Taigi, jei esate sporto žinovas, nesirinkite kryžiažodžių apie sportą. Geriau spręskite klausimus apie botaniką ir gėlių rūšis, kad turėtumėte ieškoti atsakymų.