Scanpix nuotr.

Niekas taip nepakelia šeimininko savivertės, kaip galimybė svečius pavaišinti paties raugintomis ar marinuotomis daržovėmis, grybais, rūkyta žuvimi ar sūdytais lašiniais. Net neturint savo ūkio galima nusipirkti šviežių lašinių paltį ir ją pačiam pasūdyti. Tai nėra sudėtinga, o rezultatas pranoks lūkesčius!

Vėsioje palėpėje

Mėsos sūdymas – vienas iš seniausių ir labiausiai paplitusių maisto konservavimo būdų. Geriausiai tinka sūdyti kiauliena. Būdama riebesnė nei kiti sūdyti gaminiai, ji ne taip greitai išdžiūsta net ilgiau laikoma. Patartina nesūdyti išsyk didelio kiekio lašinių. Prieš sūdant juos būtina gerai atvėsinti, negalima plauti. Druskos dedama 10–20 proc. mėsos svorio. Dėl jos kiekio neverta nuogąstauti, nes lašiniai druskos pasiima tiek, kiek reikia.

Mėsos parengimo specialisto Ričardo Jurkevičiaus teigimu, lašinius reikia sūdyti kitą dieną po pjovimo. Kad lašiniai būtų rausvesni, juos reikia ištrinti cukrumi. Vėliau jie ištrinami druskos, prieskonių, lauro lapų, juodųjų pipirų ir smulkintų česnakų mišiniu. Lašiniai sudedami į didelį indą, pridengiami drobe ir laikomi vėsiai 10 dienų. Jei yra keli gabalai, juos reikia nuolat sukeisti vietomis, vis palaistant atsiradusiu skysčiu. Po 10 dienų lašiniai ištraukiami iš indo, kuriame sūdėsi, apvyniojami marle ir pakabinami sausai, kad džiūtų. Lašiniai geriausiai išsilaiko tamsioje vėsioje palėpėje. Po kurio laiko lašinius galima šaltai išrūkyti arba valgyti žalius.

Sausai arba drėgnai

Yra du mėsos sūdymo būdai: sausasis ir drėgnasis. Sūdant sausuoju būdu, lašiniai apiberiami druska, gerai įtrinami kraštai. Įsisūdo per 2–3 savaites. Per tą laiką lašiniai vis pavartomi, apšlakstomi atsiradusiu sūrymu. Sūdant drėgnuoju būdu, užverdamas tokio stiprumo sūrymas, kad jame neskęstų žalios bulvės skiltelė. Galima įmesti laurų lapų, pipirų, gvazdikėlių – sūrymas bus kvapesnis. Sudėta į indą mėsa užpilama sūrymu taip, kad būtų visa apsemta, truputį paslegiama. Po dviejų savaičių apatiniai mėsos gabalai iškeliami į paviršių, o viršuje buvusieji sudedami į apačią. Sūdoma mėsa laikoma vėsioje vietoje.

Valgomi kasdien

Šiais laikais daugelis žmonių nebedirba sunkaus fizinio darbo, tačiau sveikam žmogui per dieną derėtų suvalgyti apie 10–30 g lašinių. Kai kurie mitybos specialistai pataria mažą lašinių bryzelį atsipjauti kiekvieną rytą. Jį suvalgius visai dienai pasikraunama energijos. Galima lašinukų pasiimti užkąsti ir į darbą. Tai naudingiau nei bandelė ar sumuštinis su dešra. Ypač lašiniai reikalingi dirbantiesiems sunkų fizinį darbą šaltyje. Lašiniai vartojami rūkyti, vytinti ar sūdyti – tai skonio reikalas. Juos patariama valgyti su raugintais kopūstais, agurkais, burokėliais ir kitomis daržovėmis, kuriose gausu antioksidantų. Ypač sveika valgyti su česnakais.

Lašiniai – sveika!

Medikai nerekomenduoja lašinių valgyti sergantiesiems kepenų, tulžies pūslės, skrandžio ir žarnyno ligomis. Liaudies medicinos atstovų manymu, lašinius galima naudoti kaip gydomąją priemonę. Jie padeda numalšinti dantų skausmą (gabaliukas lašinių be odos dedamas tarp dantenų ir skruosto 15–20 minučių); anksčiau vaikai kramtydavo lašinius dygstant dantukams. Lašiniai padeda, jei skauda sąnariai (nakčiai dėti kompresą, galima sumaišyti su medumi, arba šaukštu druskos, apsukti šiltai), jie išoriškai naudojami mastitui, šlapiuojančiai egzemai gydyti, netgi padeda sumažinti pagirių sindromą. Kiaulės lašiniuose ne tik gausu A, D, F, E vitaminų ir mikroelementų. Svarbiausia, kad juose yra net apie 60 proc. gyvybiškai svarbių nesočiųjų riebalų rūgščių. Jos būtinos endokrininei sistemai, stiprina imunitetą, padeda įveikti streso padarinius, gelbėja nuo depresijos ir kt. Viena vertingiausių lašiniuose esančių rūgščių – arachidono rūgštis. Ji padeda palaikyti normalų širdies raumens darbą, stiprinti kraujagyslių sieneles, stimuliuoja inkstų darbą, gerina smegenų veiklą.