Asmeninio archyvo nuotr.

Tikriausiai nėra šuns šeimininko, nesusidūrusiu su staiga prasidėjusiu augintinio viduriavimu, o DR Leo veterinarijos klinikos gydytojos Urtės Barboros Liutkevičiūtės teigimu, klinikoje su tuo susiduriama kasdien, nepriklausomai nuo sezono ar oro.
Vis dėlto ne visi žino, kaip teisingai elgtis augintiniui pradėjus viduriuoti, ką privalu turėti namų vaistinėlėje, ką galima duoti valgyti, o gal geriau šuniuką paalkinti pusdienį? Kada jau verta sunerimti ir kreiptis profesionalios pagalbos? Apie žarnyno bėdas ir jų sprendimo būdus pasakoja DR Leo veterinarijos gydytoja Urtė Barbora.
Kodėl šuo pradėjo viduriuoti?
Priežasčių, kodėl šuo staigiai suviduriavo visa galybė. Dažniausiai įtariamas netinkamas maistas: per sūrus, per aštrus ar per riebus duotas kąsnelis nuo stalo.
 „Kaip ir visi veterinarijos gydytojai, griežtai nerekomenduojame šerti savo augintinių (tik paragavimas irgi skaitosi) bet kokiu žmonių maistu nuo stalo. Kaip netinkamo maisto pavyzdys galėtų būti pieniškos dešrelės, vienoje jų – druskos kiekis 10 kilogramų sveriančio šuniuko dienos normą viršija net iki 10 kartų“, – perspėja veterinarė.
Panašus druskos kiekis randamas ir įvairiose dešrose, sūryje, kumpyje, rūkytuose mėsos, žuvies gaminiuose, sultinyje virtuose maisto produktuose, taip pat mėsos ar žuvies konservuose. Vidutinio svorio žmogui, vartojant saikingai, šis druskos kiekis yra tinkamas, tačiau tokio paties dydžio kąsneliai kelis ar kelioliką kartų mažiau sveriančiam šuneliui gali sukelti sunkius simptomus, ypač duodant tokio maisto reguliariai.
Jei negalite atsispirti prašančioms augintinio akims, pavaišinkite augintinį mėsa ar žuvimi dar prieš ruošdami patiekalą ir duokite žalią, neapdorotą, be marinatų, prieskonių, druskos ir padažų. Valgydami, šalia savo lėkštės pasiruoškite atskirą lėkštelę tinkamų skanėstų šuniui: žalios mėsos, neapdorotų daržovių gabalėlių. Taip galėsite pavaišinti šunį, jei jis įpratęs gauti pašaro nuo stalo ir nekelsite pavojaus jo sveikatai.
Kita viduriuojančių šunelių grupė – tai šunys-siurbliai.
Ar išėję pasivaikščiojimui su šuniu negalite atsipalaiduoti, nes jūsų augintinis neatitraukia nosies nuo žemės ir vis kažką kramto? Šie ypatingai smalsūs šunys itin dažnai susiduria su viduriavimu, kadangi ne tik prisirenka įvairių sugedusio maisto likučių, bet ir uosdami, laižydami įvairius objektus lauke, lakdami iš balų susiduria su didele tikimybe užsikrėsti įvairiais virusais, pirmuonimis, bakterijomis, kuriuos aplinkoje platina kiti gyvūnai bei paukščiai.
Nors mūsų šalyje jau įprasta surinkti savo gyvūno išmatas po pasivaikščiojimo, tačiau ištikus „skystai bėdai“ švariai nuo žemės paviršiaus nušluoti krūvelės neįmanoma, o tai reiškia, kad su išmatų likučiais lieka ir platinama su išmatomis infekcija. Laimei, dauguma virusų aplinkoje ilgai neišgyvena, tačiau yra ir prie aplinkos sąlygų prisitaikiusių padermių, o taip pat drėgnoje žemėje, balose, neblogai išgyvena įvairūs pirmuonys. Jei turite šuniuką-siurbliuką, stenkitės vaikščioti atokesnėse vietose, kuriose nėra masiškai vedžiojami kiti gyvūnai, o jei šuns rankiojimo nuo žemės problema didelė – uždėkite antsnukį.
Netinkamas pašaras – tai gyvūnų šeimininkams labiausiai neįtikima viduriavimo priežastis.
Juk naujai nupirktas pašaras buvo kruopščiai atrinktas, dažnai ir su profesionalų pagalba ar bent su dideliu šeimininko rūpesčiu. Pakeitus pašarą iš vieno į kitą per staigiai, viduriavimas atsiranda kaip normali virškinamojo trakto reakcija į pasikeitimus, tačiau kai kuriais atvejais pašaras gali būti tiesiog individualiai šuneliui netinkamas.
Šunys viduriuoja nuo per riebaus pašaro, kai suaugusiems šunims duodamas mažų šuniukų ar net kačių ėdalas. Taip pat žarnyno reakcija gali atsirasti dėl netoleruojamų produktų, naudojamų naujo pašaro sudėtyje.
Galbūt nė nežinojote, jog jūsų šuo netoleruoja pašaro su žirneliais ar žuvimi, nes niekuomet jo nebandėte? Kartais net ir geriausios kokybės pašaras gali šuniui tiesiog individualiai netikti. Norint sveikai ir nesukeliant virškinamajam traktui streso, pakeisti šuns pašarą, derėtų iki savaitės laiko maišyti jį su senuoju, prie kurio gyvūnas pripratęs ir tik po 7-10 dienų pilnai pereiti prie naujo pašaro.
Taip išvengsite ūmios reakcijos, o jei pereinamuoju laikotarpiu vis tiek pastebėsite viduriavimo simptomus, jie nebus tokie ryškūs, kadangi naujojo, galimai netinkamo pašaro, kiekiai racione bus žymiai mažesni.
Simptomų puokštė
Suskystėjusios išmatos beveik visais atvejais nebūna vienintelis simptomas, tad svarbu akylai stebėti šunelį dėl kitų simptomų. Tam tikri požymiai, pasireiškiantys kartu, leidžia lengviau įtarti ir diagnozuoti susirgimo priežastį, atmesti nesusijusius variantus.
Kartu su viduriavimu gali pasireikšti vangumas, karščiavimas, padidėjęs troškulys, apetito netekimas, vėmimas, pilvo spazmai, kraujo pėdsakai išmatose, pilvo pūtimas, žiaugčiojimas, putotos seilės, inkštimas, iškreipta eisena, gulėjimas neįprastomis pozomis, perdėtas išangės laižymas, svorio netekimas. Visgi jei jūsų šuo jaučiasi puikiai ir vienintelis nusiskundimas yra viduriavimas, greičiausiai nenutikę nieko rimto, tačiau jei pastebite 2-3 ar daugiau simptomų iš sąrašo, turėtumėte pasikonsultuoti veterinarijos klinikoje.
 Kuo galiu padėti?
Pastebėjus viduriavimą, pirmiausia rekomenduojame 12-24 valandas nemaitinti šuniuko, pasiūlant jam pakankamą kiekį šviežio vandens, jog žarnynas nurimtų ir visas jo, galimai dirginantis turinys, pasišalintų – tai yra pirma pagalba, tačiau ne paskutinė. Per pirmą parą viduriavimui nesustojus ir/ar atsiradus kitiems simptomams, reikėtų imtis tolesnių veiksmų ir iš namų vaistinėlės traukti pirmuosius viduriavimą stabdančius preparatus (o jei jų neturite, keliauti į veterinarijos vaistinę ar kliniką). Pirmiausia rekomenduojama naudoti preparatus, sudėtyje turinčius kaolino, bentonito, įvairių molio, smektito atmainų – medžiagų, veikiančių sutraukiančiai perteklinį žarnyne esantį vandenį ir toksinus.
Taip pat puikiai tinka ir paprastos aktyvintos anglies tabletės. Svarbu, kad naudojamoje priemonėje būtų ir kitų medžiagų, atstatančių pažeistą žarnos gleivinę, papildančių žarnyno mikroflorą. Tokias priemones su probiotikais, prebiotikais, žarnyną atstatančiomis medžiagomis naudokite ir viduriavimui pasibaigus – taip sustiprinsite nualintą viduriavimo virškinamąjį traktą, kadangi viduriavimo metu prarandama didelė dalis gerųjų bakterijų, o esant suaktyvėjusiai peristaltikai, skystam, nenormaliam žarnyno turiniui, toksinėms medžiagoms, stipriai pažeidžiama žarnų gleivinė, dėl to gali atsirasti ir kraujo lašelių išmatose. Nepamirškite, kad po alkinimo dienos pradėkite nuo mažesnių, nei įprasta porcijų, jei turite galimybę – savaitę ar dvi šerkite specialiu, lengvai virškinamu, problematiškam žarnynui skirtu pašaru.
 Visgi jei gyvūnas jaučiasi prastai, yra vangus, neturi apetito, ne tik viduriuoja, bet ir vemia arba viduriuoja jau itin ilgą laiką, prašome nedelsdami kreiptis į veterinarijos kliniką.