Nuo lapkričio 1 dienos keičiasi kai kurie Kelių eismo taisyklių (KET) punktai. Tai draudimas pėstiesiems perėjose naudotis mobiliojo ryšio telefonais, didesnis maksimalus leistinas greitis pradedantiems vairuotojams („klevo lapams“), naujos rekomendacijos, kaip lenkti dviratininkus, ir patikslintos nuostatos dėl transporto priemonių vilkimo. „Valstiečių laikraštis“ atkreipia dėmesį į svarbiausius pakeitimus.

Palies visus

„Žinoma, svarbiausias pakeitimas, kuris palies visus be išimties eismo dalyvius, yra draudimas perėjose naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis. Vairuotojai, kurie mano, kad šis pakeitimas jų neliečia, yra neteisūs, nes vos tik išlipę iš automobilio jie tą pačią akimirką tampa pėsčiaisiais“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Iki šiol pėsčiųjų elgesys perėjose nebuvo detaliau reglamentuojamas. Dabar, įsigaliojus Kelių eismo taisyklių pakeitimams, numatyta, kad pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, „turi vengti bet kokių veiksmų, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos, įskaitant ir naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis.“

Administracinių nusižengimų kodeksas už šiuos pažeidimus pėstiesiems numato baudą nuo 20 iki 40 eurų. Jei asmuo nėra baustas, jam gali būti skirta pusė minimalios baudos, t. y. 10 eurų.

Be to, vairuotojams svarbus pakeitimas yra tas, kad nuo šiol jie turės praleisti ne tik į perėją jau įžengusį, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto „stovintį ir laukiantį galimybės įžengti“ pėsčiąjį.

„Mūsų nuomone, siekiant sumažinti žūčių skaičių pėsčiųjų perėjose, būtina nustatyti, kad vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, eismo situaciją įvertintų ir sprendimą dėl pėsčiojo praleidimo priimtų iš anksto, t. y. ne pėsčiajam jau stovint važiuojamojoje dalyje (kai vairuotojo veiksmai, siekiant išvengti pėsčiojo partrenkimo, jau gali būti pavėluoti), o pėsčiajam dar stovint ant šaligatvio prie važiuojamosios dalies krašto ir ketinant įžengti“, – aiškina V.Pumputis.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys nežada išskirtinio policijos dėmesio stebint, kaip eismo dalyviai laikosi pakeitimų – pasak jo, tam yra ir savivaldybių vaizdo stebėjimo sistemos.

Vidmantas Pumputis: „Vairuotojai, kurie mano, jog kai kurie pakeitimai jų neliečia, yra neteisūs – nes vos tik išlipę iš automobilio jie tą pačią akimirką tampa pėsčiaisiais.“

Nestabdys eismo srauto

Kitas pakeitimas susijęs su leistino greičio padidinimu tam tikroms transporto priemonių ir vairuotojų (pradedančiųjų) grupėms.

Nustatyta, jog nuo šiol keičiamas leistinas važiavimo greitis ne gyvenvietėse važiuojant: A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba asmenys, laikantys praktinį vairavimo egzaminą: automagistralėse – ne didesnis kaip 100 km/val. greitis (buvo 90 km/val.), keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesnis kaip 80 km/val. greitis (buvo 70 km/val.).

Mokykliniais autobusais automagistralėse – ne didesnis kaip 100 km/val. greitis (buvo 90 km/val.), greitkeliuose – ne didesnis kaip 90 km/val. greitis (buvo 80 km/val.), keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesnis kaip 80 km/val. greitis (buvo 70 km/val.).

Krovininiais automobiliais, jų junginiais, autobusais su priekabomis greitkeliuose – ne didesnis kaip 90 km/val. greitis (buvo 80 km/val.).

Iki šiol galiojęs 70 km/val. greičio apribojimas pradedantiesiems (kaip ir visiems vairuotojams) išliks tik žvyrkeliuose ar kelio ruožuose, kur yra tokį greitį ribojantys ženklai. Dauguma ekspertų šį pakeitimą vertina teigiamai.

„Gerokai lėčiau eismo sraute judantys pradedantieji vairuotojai iki šiol stabdė eismą, už jų susidarydavo automobilių kolonos, o kiti vairuotojai netekę kantrybės imdavosi pavojingų lenkimo manevrų, kartais kirsdami net dvigubą ištisinę juostą. Manome, kad šie pakeitimai padės išvengti tokių situacijų“, – sakė pašnekovas.

Patys pradedantieji vairuotojai taip pat mano, jog taip sumažės „klevų“ keliama įtampa kelyje, sumažės atskirtis tarp jų ir didesnę vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.

Taip pat nustatyta rekomendacija, kokiu atstumu reikia apvažiuoti dviratininkus. Taigi apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, vairuotojai turi palikti bent 1 metro atstumą, jei važiuoja iki 50 km/val. greičiu, ir 1,5 metro atstumą, jei greitis didesnis nei 50 km/val.

„Jeigu šiuos skaičius pernelyg painu prisiminti, tiesiog bent atminkite, jog pro dviratininkus nuo šiol reikės važiuoti plačiau nei iki šiol. Mat anksčiau sulaukdavome dviratininkų bendruomenių narių skundų, jog vairuotojai pro juos dideliu greičiu prašvilpia beveik liesdami veidrodėliais“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškina V.Pumputis.

Vilkti ar vežti?

Nuo lapkričio 1 d. vilkimu nelaikomas transporto priemonės vežimas, kai jos priekinė arba galinė dalis yra užkeliama ant specialaus atraminio įtaiso. Ką reiškia toks KET pakeitimas ir kodėl atsirado būtinybė jį priimti?

„Iš esmės šis pakeitimas labiausiai skirtas vadinamiesiems evakuatoriams, kurie gali gabenti mašinas, jų priekinius ratus užkėlę ant platformos: nuo šiol jie galės važiuoti didesniu nei 70 km/val. greičiu ir tai daryti automagistralėse“, – aiškina V.Pumputis.

Mat iki šiol buvo numatyta, jog velkant standžiąja vilktimi negalima važiuoti didesniu nei 70 kv/val., o velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Be to, lanksčia vilktimi draudžiama vilkti automobilį keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“.

V.Pumputis „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, jog siūlydami tokius pakeitimus, specialistai nagrinėjo kitų šalių praktiką. Daugelyje šalių numatyta, kad tokių automobilių avarinis tempimas yra draudžiamas (beveik visose Vakarų Europos šalyse yra draudžiama sugedusį automobilį tempti ar vilkti užmiesčio keliuose).

„Vakarų Europos šalyse avarinis automobilio sustojimas netgi užtraukia 300–500 eurų baudą už techniškai netvarkingos transporto priemonės eksploatavimą. Ir jį galima nugabenti į dirbtuves ar aikštelę tik užkėlus transporto priemonės priekinę arba galinę ašį ant specialaus įtaiso. Ši paslauga vakaruose kainuoja apie 1000 eurų. Visa tai skatina automobilių savininkus rūpintis, kad jų automobiliai būtų geros techninės būklės ir kelyje nesustotų“, – pasakoja pašnekovas.

Jis teigia, kad, tarkime, nuleidus padangą, Olandijos ar Vokietijos greitkelyje labiau apsimoka nuleista padanga važiuoti iki artimiausios stovėjimo aikštelės ir ten ją keisti, nei bandyti tai padaryti tiesiog greitkelyje: net į skutus sudėvėtos padangos ir pažeisto ratlankio keitimas vis tiek kainuos gerokai pigiau už gautą baudą ir transportavimo paslaugą.