Jeigu tik oro sąlygos nėra atšiaurios – lietus, šlapdriba, truputis šalčio, užtenka paprastų žieminių padangų

Švelnios ir gana šiltos pastarųjų metų žiemos keičia vairuotojų įpročius – vis dažniau jie renkasi pigesnes, mažiau žinomų gamintojų žiemines padangas. Logika paprasta – jeigu per žiemą būna vos 2–3 savaitės gero sniego, ledo ir šalčio, ar verta investuoti į pačias geriausias padangas, juk ir su paprastesnėmis galima išsiversti didesnę žiemos dalį.

Pastebi skirtumus

Rytis Pareigis, „Good Year/Dunlop“ padangų pardavimo vadovas Lietuvoje, „Valstiečių laikraščiui“ teigia, kad tokia tendencija itin išryškėjo per pastarąsias dvi žiemas.

„Pamenu, šių metų sausio mėnesį gana netikėtai ir smarkiai atšalo, gausiai prisnigo. Ir kaipmat pajutome išaugusį brangesnių padangų pirkimą – mat žmonės pamatė, kad su prastesnėmis padangomis nebepavažiuoja, ne visus kelio ruožus gali įveikti“, – sakė jis.

Kartu pašnekovas pripažįsta, kad šiltesnės ir švelnesnės žiemos bei gana sunki finansinė būklė verčia vairuotojus geriau rinktis ne tokias brangias ir ne tokio garsaus gamintojo padangas, nei važinėti senomis ar naudotomis.

Jeigu tik oro sąlygos nėra atšiaurios – lietus, šlapdriba, truputis šalčio, užtenka paprastų žieminių padangų. Bet jeigu sąlygos atšiauresnės, iš karto išryškėja aukštos kokybės padangų pranašumas. Mat biudžetinės kategorijos padangose naudojamos tos technologijos, kurios „premium“ padangose buvo naudotos prieš 5–8 metus.

Dairosi universalių

„Pastebime, kad daugėja universalių padangų užklausų – vairuotojai nori tomis pačiomis padangomis važinėti visus metus. Manau, tai irgi labai daug lemia prieš tai buvusios šiltos žiemos. Mes, kaip gamintojų atstovai, rekomenduojame neeksperimentuoti ir važinėti su tikromis žieminėmis padangomis, perspėjame, kad vairuotojų neklaidintų M+S (mud+ snow) ženklas. Žieminė padanga turi būti pažymėta snaigės ženklu. Kaip nėra universalių batų visiems metų laikams, taip nėra ir padangų“, – teigė R.Pareigis.

Užliūliuoti ilgo ir šilto rudens, šiais metais vairuotojai gana vėlai ėmėsi keisti padangas, o didesnis suaktyvėjimas pasijuto tik prieš pat Vėlines, iškritus pirmajam sniegui.

R.Pareigis tikina, kad jie daugiausia parduoda minkšto mišinio, vadinamojo „Nordic“ tipo, padangų.

„Nauja padanga vienareikšmiškai geriau nei naudota, nes pirkti tokią padangą yra tas pat ,kas pirkti katę maiše. Mat pažeidimas gali būti nematomas, jis gali išlįsti po metų ar vėliau, niekada negali žinoti,  ar nėra pažeistas padangos kordas“, – aiškino specialistas.

Be to, jo įsitikinimu, klaidinga skaičiuoti išlaidas padangoms metams, – jos vis tiek tarnauja bent 3–4 metus. Tad tuomet ta suma neatrodo tokia didelė. Pavyzdžiui, jeigu R15 europinių gamintojų padangų komplektas kainuoja 200 eurų, tai reikėtų skaičiuoti, kad metams jis kainuoja maždaug 50 eurų.

„Tuo momentu gaila išleistų pinigų, bet investicija yra maždaug 4 metams. Įvertinus tai, tokia suma tikrai nėra bauginamai didelė, juolab kad ji tiesiogiai susijusi su jūsų paties saugumu“, – sakė pašnekovas.

Pačios pigiausios padangos – Kinijos gamintojų. Tačiau jų yra labai įvairių, kaip ir padangų kokybės. Todėl rekomenduojama rinktis tokius gamintojus, kurie turi europinius sertifikatus arba jų produkcija išbandyta europiniuose padangų bandymuose.

„Mano įsitikinimu, reikėtų rinktis Europoje gamintas padangas. Kinijoje gamintų kainos yra geros, bet saugumo požiūriu jos dažniausiai nusileidžia europiniams gamintojams. Europoje gamintos biudžetinės padangos „Kelly“, „Dembica“, „Sava“, „Kormoran“  ir kitos yra tikrai racionalus pasirinkimas“, – teigė R.Pareigis.

Svarbu – kur važiuojate

Sprendžiant dilemą, kokias padangas pasirinkti, svarbiausia atsakyti į klausimą – kur dažniausiai važinėjate.

Jei gyvenate toli nuo miesto ir kasdien kelis kilometrus tenka įveikti žvyrkeliu, geresnio pasirinkimo šaltajam sezonui už dygliuotas padangas nerasite – juk žiemą tas žvyrkelis apledija. Tokiomis sąlygomis geriausią sukibimą užtikrina būtent dygliuotos padangos.

Kitais atvejais optimalus variantas Baltijos šalių klimatui yra „Nordic“ minkšto mišinio padangos. Jos pasižymi geromis savybėmis ant sauso ar šlapio asfalto, lyjant lietui, krintant šlapdribai ir dygliuotoms nusileidžia tik važiuojant plikledžiu. Svarbiausia, kad jos gerąsias savybes išsaugo ir esant itin žemai aplinkos temperatūrai.

Vidurio Europos šalims skirtos kietesnio gumos mišinio žieminės padangos automobilio „apavu“ galėtų tapti nebent jei važinėjate ganėtinai nedaug ir dienos metu, kai keliai jau būna nuvalyti. Tokio tipo padangų privalumas – geresnės savybės ant šlapios kelio dangos ir esant aukštesnei aplinkos temperatūrai.

Padangų pasirinkimas vasarą kelionių automobiliu neriboja, tačiau žiemą turi didelės įtakos. Su dygliuotomis padangomis galima keliauti tik Šiaurės šalyse, o Lenkijoje ir toliau į Vakarų Europą jos draudžiamos.

Šį aspektą reikėtų apsvarstyti dar rudenį ir numatyti kelerius metus į ateitį – turint dygliuotas padangas pirkti papildomą komplektą dėl vienos kelionės neapsimoka, tad reikėtų skolintis arba nuomotis kitą transporto priemonę.

Ar svarbus komfortas?

Dygliuotos padangos yra nepakeičiamos užklupus plikledžiui, tačiau kitais atvejais jos reikalauja kompromisų: automobilis yra ne toks stabilus ant sauso asfalto, per lietų, šlapdribą.

Važiuojant jos skleidžia papildomo triukšmo, kuris girdėti daugelio automobilių salonuose. Ilgainiui prie jo priprantama, tačiau pirmus kartus gali atrodyti, kad kažkas su automobiliu yra ne taip.

Dygliuotų padangų naudojimas yra ribotas, kitaip nei nedygliuotų žieminių: Lietuvoje jas galima naudoti nuo lapkričio 1 iki balandžio 9 d. Nemažai vairuotojų žiemines padangas sumontuoja dar spalio mėnesį ir vasarinėmis jas keičia tik įpusėjus balandžiui – tiek vieną, tiek kitą mėnesį dažnai sutinkamas plikledis ir sniegas.

Jei jūsų žieminės padangos yra dygliuotos, balandžio (arba spalio) viduryje pasnigus ir atšalus automobilis bus „apautas“ vasarinėmis. Tai reiškia, kad bet kokia kelionė bus pavojinga ir geriau automobilio tokiomis sąlygomis išvis nenaudoti, o kelionei rinktis viešąjį transportą.

Dygliuotos padangos dažniausiai yra brangesnės už to paties gamintojo nedygliuotas. Tad jei svarstėte pirkti vidutinės klasės dygliuotų padangų komplektą ir apsigalvojote, peržiūrėkite kainoraščius – galbūt už tą pačią kainą išeina „premium“ gamintojo Šiaurės šalims skirtų padangų komplektas? Jų rezultatai ant ledo skirsis ne tiek ir daug, tačiau ant bet kokios kitos dangos bus gerokai pranašesnės nedygliuotos „Nordic“ mišinio padangos.

Renkantis padangas artėjančiam sezonui pravartu peržiūrėti naujausius padangų testus. Europoje yra kelios nepriklausomos organizacijos, atliekančios kompetentingus bandymus įvairiomis sąlygomis – tai vokiečių ADAC, „Auto Bild“, švedų „ViBilagare“ ir kitos. Daugelio tokių testų rezultatus galima rasti tinklalapyje Tyrereviews.co.uk.

Bauda iki 40 eurų

Vasarines padangas žieminėmis reikia pakeisti iki lapkričio 10-osios. To nepadariusiems gresia ne tik piniginės baudos – policija naikins techninės apžiūros talonus. Pakeisti padangas mažesniuose miestuose kainuoja apie 20 eurų, o Vilniuje kaina gali siekti apie 40 eurų.

„Vis daugiau vairuotojų supranta, kas yra saugumas. Vasarinė padanga maždaug nuo 7 laipsnių šilumos jau nėra labai efektyvi. Tačiau kai kurie žmonės vis dar vengia anksčiau keisti padangas – esą kol orai šilti, jos labiau dyla. Tai mitas, nes per savaitę kitą ir kai nėra didelių karščių, žieminė padanga tikrai nesudils“, – teigė R.Pareigis.

Pasak jo, keičiančiųjų padangas netrūksta ir kelias savaites po lapkričio 10-osios, kai važinėti su vasarinėmis padangomis draudžiama.

Nepasikeitusiems padangų gresia bauda iki 40 eurų, taip pat policijos pareigūnai gali panaikinti automobilio techninę apžiūrą. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017 m. buvo panaikinta per 320 techninės apžiūros talonų, nuo 2018 m. sausio 1-osios panaikinta per 500 techninės apžiūros talonų dėl laiku nepakeistų padangų.

Perkantieji naujas padangas turėtų žinoti ir tai, kad senąsias nemokamai galima palikti parduotuvėje arba automobilių remonto dirbtuvėse. Kai kurie padangų keitėjai piktnaudžiauja klientų nežinojimu ir prašo po 1 eurą už pas juos paliktą padangą. Taip pat iki 5 padangų per metus gyventojas nemokamai gali palikti ir didelių matmenų atliekų surinkimo aikštelėse.

 

Adomas Grinius  VL žurnalistas