A. Stanio nuotr.

 Spengianti tyla, kurią kartkartėmis sudrumsčia pro išdaužytus langų stiklus besiskverbiantis vėjas, daugybė šukių po kojomis, pelėsio kvapas, pastatų viduje ir ant stogo augantys berželiai, užstojantys dienos šviesą, „stop“ juostų atraižos, nesustabdančios nei vieno, virš galvos ir ant sienų piešinių, tapytų prieš daugybę metų ir prieš kelis mėnesius, kratinys, tušti alkoholinių gėrimų buteliai ir cigarečių pakeliai, liudijantys apie neseniai čia pabuvojusius žmones – tai dalykai, kuriuos pirmiausiai išvysta Rokiškio rajone, Konstantinavos kaime esančiuose apleistuose pastatuose apsilankę žmonės.
Sakysite – negalima tokiuose pastatuose lankytis, ten labai nesaugu ir net nėra ten, ko pamatyti? Toks, siaubą keliančių vietų, lankymas vadinamas tamsiuoju turizmu. Lietuvoje yra pakankamai daug tamsiojo turizmo objektų, iš kurių tik nedidelė dalis yra sutvarkyta ir pritaikyta turizmui, kiti objektai stūkso nenaudojami, apleisti, dažniausiai nesaugūs lankytojams, tačiau sulaukiantys daugybės susidomėjusiųjų. Rokiškyje ir tamsiojo turizmo vietų, ir besilankančių jose – apstu.

Populiarėjantis tamsusis turizmas

Tamsusis turizmas – tai su mirtimi, nelaimėmis susijusių ar makabriškai atrodančių vietų lankymas. Tamsusis turizmas tampa viena iš patraukliausių turizmo krypčių šiuolaikiniame pasaulyje. Apskritai tamsusis paveldas ir jo lankymas nėra naujas reiškinys – mirtis neišvengiama, o su mirtimi susiję objektai lankomi jau ne vieną šimtmetį, pradedant romėnų gladiatorių kovomis, pritraukusiomis minias žiūrovų bei piligriminėmis kelionėmis, kurių metu buvo lankomos šventųjų mirties ar kankinimo vietos. Tačiau dažniausiai tai buvo tam tikrų pavienių asmenų ar išskirtinių socialinių grupių intereso objektas. Turizmo tyrinėtojų dėmesys į šį reiškinį buvo atkreiptas gana neseniai, pasireiškus ypatingam tamsiojo paveldo vietų lankymo masiškumui. Beje, tamsusis turizmas skirstomas į smulkesnes turizmo atmainas, tokias kaip mirties, sielvarto, karo, nelaimių, skurdo ir daugelį kitų.

A. Stanio nuotr.

A. Stanio nuotr.

Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro turizmo vadybininkės Ingridos Kujelės teigimu, Rokiškio rajone – ne mažai tamsiojo turizmo objektų. „Prie tamsiojo turizmo priskiriami apgriuvę dvarai, apleistos sodybos, įvairios fermos ir kiti neprižiūrimi pastatai. Tamsiojo turizmo atstovai – itin savarankiški, lankytinus objektus susiranda patys, todėl turizmo centrai vargu ar sulaukia užklausų apie tamsiojo turizmo objektus rajone. Tačiau bene geriausiai žinomi yra buvusi Konstantinavos žemės ūkio profesinė mokykla, Panemunio, Rokiškėlių, Onuškio ir Tarnavos dvarai“ – sakė I. Kujelė. Jos teigimu, rajone bene geriausiai žinomi tamsiojo turizmo objektai yra buvusi Konstantinavos žemės ūkio profesinė mokykla, Panemunio, Rokiškėlių, Onuškio ir Tarnavos dvarai.

Lietuvos Černobylis – Rokiškio rajone

Vos prieš kelias savaites žiūrovus pasiekė „Orijaus kelionių“ TV laida apie Lietuvos Černobyliu vadinamą kaimelį. „Lietuvos pakraštyje, visai netoli Lietuvos ir Latvijos sienos yra mažytė gyvenvietė, kurios oficialus pavadinimas – Konstantinava. Tačiau taip ją vadina tik likę vietiniai gyventojai. Visiems kitiems važiuojantiems pro šalį ši vieta primena vaiduoklių kaimą“, – taip laidoje pristatoma visai šalia Rokiškio esanti Konstantinavos gyvenvietė.

Laidą, pavadintą „Lietuvos Černobylis“ galima rasti ir vaizdo įrašų platformoje „Youtube“. Joje teigiama, kad po praėjusiais metais rodyto serialo „Černobylis“ apie Ukrainos miestą, apleistą po atominės elektrinės sprogimo, Konstantinava imta lyginti būtent su juo.

A. Stanio nuotr.

A. Stanio nuotr.

Černobylis, konclageris, vaiduoklių kaimas, zombių miestas – tokių epitetų sulaukianti Konstantinava, atrodytų, pagrindžia pašalinių jai lipdomus pavadinimus. Suvešėję krūmai, metro aukščio žolės, išdaužyti langai ir griūvančios sienos – mistinis vaizdelis, atspindintis liūdną realybę, kartu sukeliantis tiek įspūdžių, kad dažnam nė nebereikia užeiti į apleistų pastatų vidų.

Vagia, nors nebėra ko…

Kadaise Konstantinavoje veikė žemės ūkio profesinė mokykla, kurioje mokėsi daugybė mokinių. Mokykla turėjo bendrabučius, sporto ir aktų sales, dirbtuves, katilinę, valgyklą, klasėms skirtą pastatą, visai šalia – parduotuvę. Juos jungė išasfaltuoti keliukai, vingiuojantys ir šiandien. Miestelis klestėjo iki 2008 m., kai buvo nuspręsta uždaryti profesinę mokyklą. Viskas buvo palikta, tapo niekam nereikalinga, ėmė griūti, buvo išdaužyta, išlupta, išvogta…

„Gimtojo…“ redakcijos darbuotojus pasitikęs vietinis gyventojas Stanislovas Jarutis Žindulis, buvęs žemės ūkio mokyklos direktoriaus pavaduotojas, ėmė pasakoti apie laikus, kai mokykloje lakstė mokiniai, o kaimelyje gyveno mokytojai. „Čia būdavo didelis judėjimas – dirbo kelios parduotuvės, buvo medicinos punktas, aktų salėje įrengta scena, kurioje šventėme visas šventes – nuo laidotuvių iki vestuvių. Uždarius mokyklą viskas buvo išvogta, sugriauta. Ir dabar čia užsukus matyti, kad žmonės dar randa ką nugvelbti, nors, atrodo, nebėra ko“, – pasakojo vyras.

A. Stanio nuotr.

A. Stanio nuotr.

Niekdariai nešė iš pastatų viską, kas atrodė kiek vertingiau, tačiau kai kur vis dar kabo lempos, mėtosi moteriški bateliai, įvairūs rūbai, keliuose kambariuose išliko tvarkingos sienos bei grindų danga. Čia apsilankęs gali pamatyti, kokios mados, interjero detales anuomet vyravo. Konstantinavos buvusioje profesinėje mokykloje tebesimėto daugybė drėgmės pažeistų laikraščių, žurnalų ir knygų. Tamsiojo turizmo aistruoliai visa tai gali pavartyti.

Naktis Konstantinavoje

Konstantinavoje yra lankęsis ir Šarūnas Jasiukevičius – verslininkas, televizijos laidų autorius ir režisierius, daugeliui geriau žinomas kaip „Praeities žvalgas“, intensyviai vedantis ekskursijas Černobylio zonoje. Žinomas vyras stengiasi aplankyti visas apleistas vietas Lietuvoje. Jų – daugybė.

„Nėra įdomios istorijos, susijusios su Konstantinava, ji – banali. Tiesiog daugelis žmonių išsikraustė, emigravo, pakeitė gyvenamąją vietą, nebuvo ten kam mokytis, todėl mokyklą uždarė. Istorija nėra išskirtinė, ji būdinga daugeliui Lietuvos regionų. Į Konstantinavą vykau, nes žinojau apie tokią vietą Lietuvoje ir joje dar nebuvau pabuvojęs. Vieną dieną teko pasivažinėti po šiaurės Lietuvos regioną. Susidarė įspūdis, kad ten yra nemažai apleistų kaimų. Prie Latvijos sienos ištisus kaimus radome apleistus“, – pasakojo pašnekovas.

Kuo išsiskyrė Konstantinava? „Miestelis atrodo negyvenamas. Jo apleistuose pastatuose sudomino išlikę nepavogti seni ir net suarchyvuoti laikraščiai, žurnalai ir knygos. Įdomu buvo pavartyti 1985 m. laikraštį. Žinoma, popierius pažeistas drėgmės, sumirkęs, todėl medžiaga nėra tinkama kolekcionuoti, tačiau pavaryti vietoje buvo įdomu“, – įspūdžiais dalijosi „praeities žvalgas“.

Jo nuomone, įdomiausia būtų Konstantinavoje praleisti naktį, mat dieną ten didelis judesys – yra gyvenamųjų namų, dirba ūkininkai, matyti daug pravažiuojančių žmonių.

A. Stanio nuotr.

A. Stanio nuotr.

Populiaru, bet negalima

Š. Jasiukevičiaus teigimu, tamsusis turizmas – itin smarkiai populiarėjanti sritis, tačiau rengti ekskursijų po apleistus pastatus jis neketina. „Tamsusis turizmas yra nišinis – susidomėjimas juo auga. Pagrindinis Černobylio kelionių įdirbis buvo jų reklama. Pabuvojusieji Černobylyje nori ir Lietuvoje kai ką panašaus pamatyti, todėl renkasi tokias vietas kaip Konstantinava. Nors susidomėjimas apleistais pastatais auga, rengti ekskursijas po juos neplanuoju. Tie pastatai priklauso privatiems asmenims, negalima vesti turistų landžioti po svetimų žmonių teritoriją. Reikia gauti turto savininko leidimą, todėl būtų sunku rengti oficialias ekskursijas. O apleistų vietų, ypač tokių buvusių mokyklų, vaikų globos namų, poilsio bazių, dvarų, fermų ir pan., yra labai daug. Didesnių objektų Lietuvoje suskaičiuojama apie 100, mažesnius net sunku suskaičiuoti“, – pasakojo Š. Jasiukevičius.

Tiek po Š. Jasiukevičiaus feisbuko profilyje pasidalintomis Konstantinavos nuotraukomis, tiek po „Orijaus kelionių“ laidos pasipylė komentarai, atskleidžiantys auditorijos susidomėjimą apleistų pastatų kompleksu Rokiškio rajone: „Ačiū žvalgui ir komentatoriams už atskleistą perliuką!“; „Šios vasaros lankytinų vietų sąraše – Ilzenbergo dvaras, o Konstantinava kaip tik bus pakeliui!“ ir pan.

(Ne) tinka ir žaidimams

Į Konstantinavos, o kartu ir kitus apleistus pastatus, dažnas užsuka ne tik pasivaikščioti. Čia tvyranti atmosfera pritraukia ir sporto entuziastus. Rokiškėnai yra sukūrę feisbuko grupę „Šratasvydis Rokiškyje“. Ji vienija beveik 500 šio sporto entuziastų. Vienas jų, Audrius Kublickas, pasakojo, kad anksčiau buvo galima gauti leidimą žaisti šratasvydį Konstantinavos apleistuose pastatuose. „Buvusi pastatų savininkė suteikė tokią galimybę, paskui viskas keitėsi, tad nebeaišku, kas kam priklauso. Šiose patalpose žaidžiama jau ilgus metus, todėl kaskart surandi kai ką naujo – žmonės nenustoja lankytis“, – pasakojo šratasvydžio entuziastas.

A.Kublickas užbėga įvykiams už akių ir pamini svarbiausias žaidimo taisykles. „Mūsų žaidimuose yra griežta taisyklė nieko negriauti, nelaužyti, nedaužyti ir nešiukšlinti. Po žaidimo lieka tik šratelių, kurie per metus ar dvejus sutrupa“, – pasakojo A. Kublickas.

Pekeliui – Panemunis

Vykstant iš Konstantinavos yra proga užsukti į Panemunį. Miestelyje – valstybės saugoma Panemunio dvaro sodyba, o prie jos – iškaba su nuotraukomis, kokia sodyba buvo 1880–1883 m. Tąkart, kai lankėmės Panemunio dvaro sodyboje, ji nė iš tolo neprilygo fotografijoms. Užkaltos langinės net antrajame aukšte, aprūkusios sienos ir žmogaus ūgio žolės… Prisiartinus prie sodybos juntamas degėsių kvapas, viduje mėtosi stiklo šukės bei šiukšlės, plytgaliai, kambariai – tušti, į kai kuriuos iš jų saulės šviesa patenka tik pro siaurus lentų plyšius.

Nors, kaip teigiama, ši sodyba yra saugoma valstybės, tai itin patrauklus tamsiojo turizmo objektas – į jį taip pat dažnai kaip ir į Konstantinavą užsuka kitokių potyrių ištroškę lankytojai.

Panašių tamsiojo turizmo objektų kaip šie Rokiškio rajone yra daug, tačiau apie juos – kituose puslapiuose.

 

Greta Šliurpaitė