Pasak teisininkės, priežastys, dėl kurių dažniausiai skiriasi Lietuvos poros, įvairios. Dažnai santuokos nutraukimas grindžiamas nesutapusiais charakteriais, skirtingais požiūriais į šeimą, skirtingais ateities planais ar nuolatiniais konfliktais, fiziniu ar psichologiniu smurtu šeimoje, neištikimybe, alkoholizmu, polinkiu į psichotropines medžiagas, lošimus.

Dažniau nutraukiamos naujos santuokos

K. Tylenienė sako, kad jos praktikoje dažniausiai kreipiamasi dėl sąlygiškai trumpų santuokų nutraukimo, o dažniausiai besiskiriančių asmenų amžiaus vidurkis – 30–40 metų.

„Didelė dalis jų turi nepilnamečių vaikų. Trumpiausia santuoka, kurią sutuoktinis norėjo nutraukti, truko vos mėnesį, tačiau jis greitai apsigalvojo. Gana dažnai pasitaiko klientų, kurių santuoka truko metus. Tačiau yra kreiptasi ir dėl gana ilgų, pavyzdžiui, 30–40 metų, santuokų nutraukimo“, – tikina ji.

Tiesa, priduria teisininkė, pasitaiko ir tokių, kurie, pateikę paraiškas skyryboms, persigalvoja: „Kol dokumentai dar nėra pateikti teismui, o tik konsultuojamasi, sutuoktiniai dažnai apsigalvoja, nes sprendimas būna priimtas pernelyg skubotai. Pateikus dokumentus teismui, proceso nutraukimas jau vyksta retai, tačiau jei vyksta, vienintelė priežastis – susitaikymas.“

Ne visi teisininkai atitiks lūkesčius

Anot K. Tylenienės, tvirtai apsisprendus pradėti skyrybų procesą, būtina nuspręsti, kokiu būdu norima nutraukti santuoką. Bendru sutarimu nutraukti santuoką paprasčiausia – procesas supaprastintas, trunka daug trumpiau, yra pigesnis ir emociškai lengvesnis patiems sutuoktiniams, sako ji.

Santuoką taip pat galima nutraukti ieškiniu dėl kito sutuoktinio kaltės, kai procesas vyksta bendra ginčo tvarka, arba vieno iš sutuoktinių prašymu, esant tam tikroms įstatyme numatytoms išimtims.

„Konkreti veiksmų tvarka priklauso nuo pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, tačiau visais atvejais pirmiausia sutuoktiniams suteikiama pirminė konsultacija, vėliau gaunami visi reikalingi dokumentai, surenkamos pažymos, parengiami skyrybų dokumentai ir jie pateikiami teismui“, – apie skyrybų procesą sako K. Tylenienė.

Ji pataria gerai pasidomėti teisininkais, į kuriuos kreipiatės, nes ne visi gali atitikti lūkesčius: „Dažniausiai sutuoktiniai ieško pirminės informacijos internete, skaito atsiliepimus, vadovaujasi pažįstamų rekomendacijomis. Svarbu pasikalbėti su teisininku ar advokatu ir įsitikinti, kad abiejų požiūriai ir nuomonės dėl proceso sutampa.“

Dalijantis turtą lygių dalių principas gali ir negalioti

Teisininkės teigimu, vis dažniau poros pasirašo vedybines sutartis. Jos, sako K. Tylenienė, būna dviejų rūšių – ikivedybinės, kai sutuoktiniai jas sudaro iki santuokos, ir povedybinės, kurios sudaromos jau santuokoje.

„Vedybines sutartis dažniausiai rekomenduojama pasirašyti tiems sutuoktiniams, kurie yra santuokoje, tačiau kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, kurių turtinė padėtis prieš santuokos sudarymą labai skiriasi arba tiems, kurie vykdo rizikingą veiklą, dėl kurios gali atsirasti didelių skolų“, – pataria specialistė.

Vedybinės sutartys jas pasirašiusiems asmenims išsprendžia turto dalybos problemas, bet kitiems gali būti ir sunkiau, sako ji. Nors įstatyme numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl abu sutuoktiniai turi vienodas teises į santuokoje įgytą turtą, neatsižvelgti į lygių turto dalių principą skiriantis teismas gali dėl tam tikrų priežasčių.

„Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį, asmeninių lėšų indėlį į bendrą turtą ar kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį“, – sako K. Tylenienė.

Turint nepilnamečių vaikų ir siekiant teisme įrodyti patiriamas išlaidas jų išlaikymui kai kurie renka kasos aparato kvitus parduotuvėse, kavinėse, prekybos centruose, ugdymo įstaigose ir kitur. Tačiau, pasak teisininkės, tokių kraštutinumų imtis neverta.

„Įrodinėjimo procese kiekvienas įrodymas svarbus, tačiau labai smulkmeniškai į tai žiūrėti nereikėtų. Rekomenduotume palikti tik svarbius dokumentus, didesnes išlaidas“, – sako ji ir priduria, kad apsaugodami turtą neretai žmonės jį perleidžia kitiems, tačiau tokius sandorius skyrybų proceso metu galima nuginčyti.

Prieš skiriantis pataria gerai pasvarstyti

Sprendimas skirtis turi būti labai gerai apgalvotas, aptartas su sutuoktiniu ir tikrai negali būti skubotas ar paremtas trumpalaikėmis emocijomis, sako K. Tylenienė. „Dažnai sutuoktiniai kreipiasi dėl santuokos nutraukimo vos susipykę, galbūt daugiau iš pykčio, nei dėl rimtų ketinimų. Pasitaiko tokių atvejų, kuomet sutuoktinis kreipiasi vien dėl to, kad pagąsdintų kitą sutuoktinį“, – teigia specialistė.

„Tačiau po pirminės konsultacijos jie gana greitai susitaiko ir skyrybų proceso nepradeda. Todėl visuomet rekomenduojame klientams nusiraminti, apmąstyti – ar tai tikrai yra galutinis sprendimas ir, ar jokių galimybių išsaugoti šeimą nėra“, – priduria ji.

K. Tylenienė sako, kad pasitaiko atvejų, kai teisininkai turi atstoti psichologus: „Tai darbo dalis – sritis jautri, todėl visiškai atsiriboti nuo žmonių emocijų, nuoskaudų ir išgyvenimų nėra įmanoma. Natūralu, kad klientas pasakodamas savo situaciją neatsiriboja nuo emocijų, tačiau iš kitos pusės, tai yra labai svarbu ir teisininkui, norinčiam nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Visuomet stengiamės išklausyti, nes suprantame, kad kreipiamasi ne tik teisinės pagalbos, bet ir paprasčiausio palaikymo.“