Pastaruoju metu itin išaugo veidrodėlių vagysčių skaičius, nes modernūs veidrodėliai su šildymo sistema ir aklosios zonos indikatoriumi yra labai brangūs ir lengvai pavagiami.

Automobilių dalys Lietuvoje pastaruoju metu traukia vagis labiau nei patys automobiliai, o tamsiausiais lapkričio ir gruodžio mėnesiais vagysčių skaičiai greičiausiai dar šoktelės į viršų, – prognozuoja tiek kriminalistai, tiek draudikai. Pastaraisiais metais daugiausiai vagiamos navigacijos ir multimedijos sistemos, vairai, brangių modelių priekiniai žibintai ar veidrodėliai. Bet vogtų mašinų dalių sąrašus papildo ir netikėtos detalės, pavyzdžiui, hečbekų ir universalų bagažinių uždangalai.

Brangūs veidrodžiai

Štai Vilniuje praėjusio penktadienio vidurdienį pastebėta, kad apvogtas Blindžių gatvėje požeminėje aikštelėje stovėjęs automobilis „Porsche Macan“. Vagys išdaužė automobilio durelių stiklą bei pavogė priekinius žibintus, jie taip pat apgadino odinį saloną. Padarytas nuotolis – 10 300 eurų. Šis įvykis atspindi bendrą statistiką – Lietuvoje dažniausiai vagiamos BMW, „Porsche“, „Audi“, VW ir „Mercedes–Benz“ automobilių dalys.

Pastaruoju metu itin išaugo veidrodėlių vagysčių skaičius, nes modernūs veidrodėliai su šildymo sistema ir aklosios zonos indikatoriumi yra labai brangūs ir lengvai pavagiami, todėl labai patrauklūs vagims. Įdomiausia, kad vagys dažnai nusuka ne visus veidrodžius, o tik išlupa jų stikliukus. Tai padaryti jiems – vieni niekai: tereikia užkišti specialius kabliukus ir ištraukti veidrodžių stikliukus.

Skaičiuojama, jog kasdien vien Vilniaus policijos pateikiamose suvestinėse būna pranešta bent apie porą tokių įvykių.

Išaiškinti tokius nusikaltimus labai sudėtinga, nes jie vyksta žaibiškai ir beveik nepastebimai, o nuostoliai būna didžiuliai, gali siekti net 1 200–1 500 eurų. Mat dažniausiai lupdami veidrodžio stikliukus vagys apgadina paties veidrodžio mechanizmą, todėl reikia keisti visą veidrodžio korpusą.

Vilniaus kriminalistai teigia, jog pastaruoju metu didėja automobilio savininkams dėl vagysčių padaroma turtinė žala, nes populiariausios rinkoje automobilių dalys (žibintai, stiklai, veidrodžiai, multimedijos sistemos) tampa vis sudėtingesnės ir brangesnės.

Mašinų detales vagia tiek pavieniai asmenys, tiek bendrininkų grupėje veikiantys žmonės. Įdomiausia, kad vagiama tarsi bangomis, matyt, tai lemia antrinėje rinkoje po avarijų atsiradusių modelių poreikis. Štai vienu metu Vilniuje per tris dienas buvo apvogti 5 „Volvo XC 90“ – visi jie liko be priekinių žibintų.

Be to, vieša paslaptis, jog nuo ilgapirščių nukentėję asmenys taip pat kreipiasi į vagis, kad šie „suveiktų“ analogiškas dalis. Taip užsisuka savotiškas užburtas ratas.

Dar 2018 m. vasarį buvo pasiektas savotiškas rekordas, kurio, regis, iki šiol niekam nepavyko pakartoti – Kaune aptikta mažiausiai 31-o nuniokoto BMW markės automobilio detalės.

Dar 2018 m. vasarį buvo pasiektas savotiškas rekordas, kurio, regis, iki šiol niekam nepavyko pakartoti – Kaune aptikta mažiausiai 31-o nuniokoto BMW markės automobilio detalės.

Bagažinės uždangalai

Šį rudenį fiksuojamos ir neįprastos detalių vagysčių tendencijos – išdaužus galinį mašinos stiklą pavagiami bagažinių uždangalai. Tokių detalių poreikis atsiranda dėl to, kad vežant didesnius daiktus universalais ar hečbekais uždangalai būna pažeidžiami. Nauja tokia detalė, priklausomai nuo modelio, gali kainuoti apie 1 000 eurų, o vogtos – per pusę pigesnės.

Prasidėjusiu tamsiuoju metų laikotarpiu mašinų savininkai patys turi daugiau dėmesio skirti jų saugumui. Automobilių statymo vietose nuo ilgapirščių gali apsaugoti filmavimo kameros arba vaizdo registratoriai.

Kai automobilyje yra vaizdo registratorius, jis savotiškai drausmina aplinkinius. Tyrėjų praktikoje pasitaiko atvejų, kai registratorius nufilmuoja detales nurinkinėjantį vagį. Tačiau jeigu vagis registratorių pastebi, paprastai pavagia ir jį.

Kita priemonė – veidrodėlių stiklų, žibintų žymėjimas: rekomenduojama ant vagis dominančių detalių išgraviruoti transporto priemonės valstybinį numerį. Pastaruoju metu graviravimas naudojamas rečiau, bet tai yra paprastas ir gana efektyvus būdas vagims atbaidyti.

Lietuvoje populiaresnis transporto priemonių detalių ženklinimas, kai ant automobilio dalių specialia technologija užpurškiamas unikalus kodas. Šio žymėjimo nuplauti ar nuvalyti cheminėmis priemonėmis nepažeidžiant pačios detalės nepavyks, o pareigūnai gali patikrinti duomenų bazėje, kokiam automobiliui priskiriamas kodas. Tada naudotų automobilių detalių rinkoje nebūtų poreikio pirkti tokias žymėtas dalis.

Pažymėjus automobilio dalis šiuo kodu, apie tai vagis „informuoja“ ant mašinos šoninių langų esantys lipdukai.

Karantino pamokos

Draudikai, prisiminę pirmąjį šalyje pavasarinį karantiną, sako, kad tai buvo puiki proga ilgapirščiams. Mat dėl pavasarį taikytų karantino priemonių gyventojai turėjo gerokai mažiau progų naudotis savo automobiliais ir šie neretai iš stovėjimo aikštelių ar garažų nepajudėjo po keletą dienų ar net ištisomis savaitėmis.

Draudikai skaičiuoja, kad pavasarinio karantino metu vagysčių daroma žala didėjo: štai, nuo vasario pabaigos iki karantino pradžios dėl automobilių dalių vagysčių gyventojai patirdavo vidutiniškai 1,8 tūkst. eurų nuostolių, o per karantiną vidutinis žalos dydis siekė 2,5 tūkst. eurų.

„Pagrindinis vagių resursas yra laikas, per kurį jie netrukdomi gali darbuotis prie automobilio. Kuo daugiau ilgapirščiai jo turi, tuo daugiau detalių gali pavogti ir žalos padaryti. Karantino metu dažnas gyventojas kur nors atokiau kieme pastatyto savo automobilio gali nepatikrinti ir po kelias dienas ar savaites. Vagims tai išties paranku. Be to, gyventojams laikantis socialinio atstumo ir daugiau laiko būnant namie, ilgapirščiams mažėja rizika, kad atliekant nešvarius darbelius juos užklups atsitiktiniai praeiviai“, – sako Raimondas Bieliauskas, bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.

Draudimo ekspertas teigia, kad nemaža dalis pavasarinio karantino metu nuo vagių nukentėjusių automobilių savininkų netgi negalėjo nurodyti, kada tiksliai buvo padaryta žala, nes prie kieme stovinčių savo transporto priemonių nebuvo prisiartinę nuo pat karantino pradžios.

Karantino metu gyventojai neturėtų palikti savo automobilių visiškai be priežiūros. Net jei niekur nevažiuojama, reikėtų reguliariai nueiti apžiūrėti automobilio, galbūt netgi kartas nuo karto perstatyti transporto priemonę į kitą vietą. Tai gali padėti nuo piktų kėslų atgrasyti dalį vagių, kurie ieško lengvo grobio ir likimo valiai paliktų automobilių. Idealiu atveju automobilius – ypač naujesnius ir vagių pamėgtus modelius – reikėtų laikyti saugomose aikštelėse ar garažuose. Jei tokios galimybės nėra, automobilis bent jau turėtų būti paliekamas gerai apšviestose, saugumo kamerų fiksuojamose ar pro gyvenamųjų namų langus matomose vietose.

Akiratyje – japoniški

Nuo ilgapirščių automobiliai nėra apsaugoti nei didmiesčiuose, nei mažesniuose šalies miesteliuose, o nusikaltimui atlikti vagims neretai užtenka vos keleto akimirkų. Dažniausiai vagys nusitaiko į paprasčiausiai stovėjimo aikštelėse ar gatvėse stovinčius automobilius.

„Žvelgiant į labiausiai vagiamų automobilių modelių tendencijas, galima pastebėti, kad tarp vagių vis populiaresni tampa japoniški automobiliai. Pastaraisiais metais pagal pavogtų automobilių skaičių jie jau lenkia anksčiau dažniausiai nusikaltėlių taikiniu tapdavusius vokiškų markių automobilius. Tai turbūt lemia ir tai, kad nauji japoniški automobiliai mūsų šalies keliuose šiandien yra gerokai dažnesni ir sudaro vis didesnę dalį visų transporto priemonių“, – sako R.Bieliauskas.

Didžioji dalis šiemet pavogtų automobilių yra 2017–2019 metų modeliai, tačiau visiškai saugiai jaustis negali ir senesnių transporto priemonių savininkai. Pavyzdžiui, pernai trečdalis visų draudimo bendrovės fiksuotų automobilių vagysčių atvejų buvo susiję su 2003–2006 metais pagamintomis transporto priemonėmis.

Rekordininkas – BMW

Dar 2018 m. vasarį nuskambėjo savotiškas rekordas, kurio, atrodo, iki šiol niekam nepavyko pakartoti – Kaune aptikta mažiausiai 31-o nuniokoto BMW markės automobilio detalės.

Kruopščiai supakuotos automobilių dalys rastos sandėliavimui skirtose patalpose. Jos, pasak pareigūnų, buvo suvyniotos į foliją, siekiant nuslopinti jose įrengtos sekimo įrangos signalą. Detalės rastos suveikus sekimo įrangai vienoje iš detalių. Policija gavo signalą techninėmis priemonėmis, nors vagys buvo jas labai stipriai suvynioję į foliją, kad tas signalas neišeitų.

Tuomet Kauno policija suskaičiavo, kad apvogtiems automobiliams galėjo būti padaryta daugiau nei pusės milijono eurų žala, o juodojoje rinkoje šis radinys galėtų būtų parduotas vos už 20 tūkst. eurų.

Rasta multimedijos įranga, vairai, valdymo įranga, vogti tiek iš naujų, tiek iš senesnių modelių BMW automobilių. Nuo vagių galėjo nukentėti ne mažiau kaip 31 automobilio savininkas.