Vyresni nei 55 metų vairuotojai dėl galimo automobilio gedimonerimaujamažiausiai, o labiausiai dėl to išgyvena 25–34 metų vairuojantys žmonės.

Lietuvos vairuotojams kelyje daugiausiai nerimo kelia ne spūstys ar dažnai aptarinėjama vairavimo kultūra, o blogos oro sąlygos. Net 40 proc. vairuojančių mūsų šalies žmonių įtampą prie vairo jaučia dėl prasto oro. Tuo tarpu mažiausiai Lietuvos gyventojų vairuodami jaudinasi dėl nemandagaus kitų vairuotojų elgesio kelyje.

Ko bijo labiausiai

Tai paaiškėjo po draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos, kurios metu buvo apklausta daugiau nei 1 600 įvairiose šalies vietose gyvenančių žmonių.

„Tikėtina, kad žmonėms nerimą kelia ne pačios oro sąlygos, o padariniai, kuriuos jos gali sukelti – avarinės situacijos, nenumatytos aplinkybės kelyje ar net eismo nelaimės. Tokios baimės nėra pakankamai pagrįstos, nes statistika rodo, kad ne lietus ir sniegas tampa skaudžių eismo įvykių priežastimi.Avaringiausi mėnesiai Lietuvoje – gegužė, rugpjūtis, rugsėjis ir gruodis. Padidėjęs eismo intensyvumas ir viršijamas leistinas greitis yra pagrindinės eismo nelaimių priežastys. Skaičiai rodo, kad sausį, vasarį ir kovą, kai eismo sąlygas sunkina sniegas, įvyksta mažiausiai sunkių eismo nelaimių“, – aiškina Viktorija Katilienė, draudimo bendrovės žalų vadovė Baltijos šalims.

Net 37 proc. apklaustųjų teigė prie vairo jaučiantys nerimą dėl galimybės pateikti į eismo įvykį. Šie skaičiai gali iliustruoti žmonių nepasitikėjimą savo vairavimo įgūdžiais arba nerimą dėl automobilio techninės būklės.

Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis vairuotojų bijo, kad automobilis kelyje suges, o 13 proc. nerimauja, jog važiuojant jiems prakiurs padanga ar netikėtai pasigirs apie automobilio gedimus pranešantis garsas.

Dažniausiai Lietuvos vairuotojai pagalbą kelyje kviečiasi sugedus transporto priemonei, o ne įvykus eismo nelaimei. Tai rodo, kad transporto priemonei sugedus jie geba operatyviai reaguoti į situaciją ir ją spręsti taip, kad gedimas jų planams pakenktų kuo mažiau.

Apklausa parodė, kad vyresni nei 55 metų vairuotojai dėl galimo automobilio gedimo nerimauja mažiausiai, o labiausiai dėl to išgyvena 25–34 metų vairuojantys žmonės.

„Tikėtina, kad vyresni vairuotojai mažiau skuba bei labiau pasitiki savo gebėjimais sklandžiai spręsti situacijas sugedus automobiliui, juk ne viena jų šiai grupei vairuotojų tikriausiaiyra nutikusi. Vidutinio amžiaus vairuotojai dažniausiai leidžiasi į kelią turėdami kelionės tikslą ir susiplanavę laiką, per kiek jį turėtų pasiekti. Taigi, šiems žmonėms automobilio gedimas kelyje paprastai reiškia jų planų griūtį ir kelia daug nerimo“, – kalbėjo V.Katilienė.

Gąsdina ir vagystės

Tyrimas parodė, kad 12 proc. Lietuvos vairuotojų sėda prie vairo jausdami nerimą dėl savo sveikatos. Jie bijo būti sužeisti, nerimauja dėl galimo staigaus jų sveikatos sutrikimo, kuris galėtų sukelti eismo nelaimę.

Dalis vairuotojų išgyvena ir dėl galimo kriminalinio scenarijaus: 7 proc. – dėl vairuojamo automobilio pagrobimo, o 4 proc. – dėl jo dalių vagystės. „Procentas nėra didelis, tačiau jis parodo, kad prie vairo dalis vairuotojų jaučia nusikaltimo grėsmę ir įtampą. Tikėtina, kad tai daro įtaką ir jų vairavimo kokybei bei elgsenai kelyje. Šiems žmonėms vertėtų išsiaiškinti, ar jų baimės yra pagrįstos, stengtis vengti tamsaus paros meto ir ilgų kelionių be keleivių draugijos“, – rekomendavo draudikė.

Apklausos duomenimis, mažiausiai – tik 1 proc. – mūsų šalies vairuojantiems žmonėms rūpi kitų vairuotojų nemandagus ir grubus elgesys.

Pavojingas gruodis

Kelių policijos duomenimis, beveik trečdaliu daugiau nei kitais mėnesiais avarijų užfiksuojama spalį ir gruodį, mažiausiai – vasaros laikotarpiu.Tiek Vilniuje, tiek Kaune daugiausia avarijų registruojama spalio ir gruodžio mėnesiais, tuo tarpu Klaipėdoje avaringumo tendencijos kiek skiriasi, čia didžiausia eismo įvykių koncentracija fiksuojama ne tik spalį ir gruodį, bet ir vasaros mėnesiais, kai miestą užplūsta atostogautojai. Tuo tarpu Vilniuje ir Kaune vasarą keliuose yra saugiausia.

Rudenį bei žiemos pradžioje visuomet išauga avarijų skaičius. Pirmąjį šaltojo sezono pradžios mėnesį prasidėjus mokslo metams Lietuvos didmiesčiuose visuomet padaugėja susidūrimų. Didmiesčių gatves užplūsta studentai iš visos šalies, tėvai skuba išvežioti vaikus į darželius ir mokyklas prieš prasidedant darbui, dauguma darbuotojų grįžta iš atostogų.

Vėliau prasideda pirmosios šalnos, kurios taip pat yra nemenkas išbandymas vairuotojams, dar vėliau – pirmasis sniegas. Kol vairuotojai prisitaiko prie pakitusios kelio dangos, praeina ir visas mėnuo. Tačiau visą sezoną avaringiausios valandos nesikeičia – daugiausia eismo įvykių įvyksta pietų metu.

Pietų metas

Pačios pavojingiausios valandos vairuotojams yra pietų metu: nuo 12 iki 13 valandos įvyksta 8 proc. avarijų, onuo 15 iki 16 valandos – tik 3 proc. visų per dieną fiksuotų avarijų. Dažniausiai piko metu miestuose sukeltų avarijų vidutinė žala būna mažesnė. Naktį eismo įvykių pasitaiko kur kas mažiau, tačiau jų sukeltos žalos – dvigubai didesnės nei dieną.

Ekspertai taip pat pastebi, kad paskutinės mėnesio dienos visada yra avaringesnės. Eismo įvykių daugiau užfiksuota 24–26 bei 28–31 mėnesio dienomis. 28-ą mėnesio dieną užregistruota penktadaliu, o 24-ą dieną – viena dešimtąja daugiau eismo įvykių keliuose nei vidutiniškai per vieną mėnesio dieną.

Statistika atskleidžia, kad Lietuvos keliuose saugiausia pirmąjį mėnesio sekmadienį po 16 valandos.